Aš už šunis!

Labai myliu šunis. Nesvarbu jų amžius, veislė, spalva, dydis. Myliu ne už nuopelnus, o todėl kad jie yra. Nes nėra nieko geriau grįžus į namus matyti kaip tavęs laukia tavo šunelis. Nesvarbu ar tu išeisi šiukšles išnešti, ar į parduotuvę, ar grįši po mokslų namo. Tu visada būsi laukiamas ir su didžiausiu džiaugsmu sutinkamas. Galbūt gali nusivilti savo draugais, šeima, bet tik ne šuniu, ne savo geriausiu draugu.!
Nuspręndžiau pradėti rašyti blogą išgirdusi šiandien per tv3 žinių anonsą apie rastus žiauriai nukankintus 20 šuniukų. Dar iki šiol neatsipeikėjau, užplūdo tiek prieštaringų minčių. Kam, kodėl, už ką, kokiu tikslu. Niekada nesupratau ir nesuprasiu tokių žmonių, kurie taip žiauriai elgesi su bejėgiais gyvūnais. Smerkiu ir niekinu visus tokius.! Žinau, kad tokie čia nesirenka, tačiau mes esame atsakingi už tai, kokioje visuomenėje gyvename. Kodėl tie, kurie nukankina ir kitaip nehumaniškai elgesi su gyvūnais lieka nenubausti ar nubaudžiami taip, kad net nesusimąsto apie savo šlykštų elgesį? Mes turime smerkti tokius, neleisti toliau šaknytis tokiai apatijai visuomenėje. Nes nuolat, NUOLAT pasirodo informacija, kad viename ar kitame Lietuvos kampe tai pakariami, užkapojami, užkasami, dar kitaip sužalojami gyvūnai ir ypač šuneliai. Man gėda gyventi tokioje visuomenėje, kurioje gyvūno gyvybė yra bevertė. Nes dėl savo Nikytės aš padaryčiau viską.
Jokiu būdu nesakau, kad Lietuvoje tik blogi ir žiaurūs žmonės, tačiau mes privalome nelikti abejingais.