Mini atostogos su dresūros pertraukėlėm.

Šią savaitę buvome išvykę pas senelius. Nusprendžiau, jog reikia atsigriebti prasirgtą laiką ir pradėt savamokslišką dresūra.
pasidariau ,,stadioną'' kaip mano šeimyna sako (chuckle). Taigi pirmosios treniruotės gal ir nebuvo sklandžios, bet labai džiaugiuosi, jog Nora dėl kąsnelio viską gali! Ryžto ir kantrybės dėka supratau, Nora - gabi mokinė. Iš pradžių ją turėjau skatinti padarius nors vieną užduotį, vėliau ji skanėstą gaudavo tik atlikus visą eigos ratą. Ji tai suvokė ir paskutinėmis savaitės dienomis atlikdavo tik paskutiniąją užduotį. ;)
Žodžiu, ji nebuvo vienintelis šunelis namie, dar buvo sargas būdoj ir mažytis šunelis (lyg pinčeris) namie. Mano Nora su visais žaisti nori, o kiti ne, bet tai keblumų nesukelia, jei neturi kaulo. Nors apskritai sakant kartais man atrodo, jog jei būtų geriausia žaist su savo veislės šunimis. Esame žaide su įvairiais šuneliais su Tibeto spanielium, Sibiro haskium, neveisliniais, bet visi kažkaip neatitinka proporcijų ;D arba todėl, jog ji jauna nori žaist, o kiti nebe.
Tik turim problemėlę, mes niekaip neišmokstam komandos PAS MANE ;/, kartais ateina jei turi kumpį rankoj, todėl kankinuosi ar tik nereikės visą laiką su pavadžiu rankoje būti.
Per visą savaitę Pastebėjau Noros medžioklinius ypatumus, ji gaudė kurmius (aišku jų nepagavo, bet duobės buvo patikėkit manim 8) gaila šiuo metu tos nuotraukos negalėsiu įkelti), paskui pradėjo vištas vaikytis netyčia įbėgdama į jų zona. Laisvės buvo daug.
Gaila tik vieno, jog važiuodami namo patyrėme dar besikartojančią problemą pykinimą.
Norėtume dalyvaut dogtrekkinge, bet dar turime paūgėti :).