Mano liga

Norėjau jums papasakoti apie savo sunkią ligą, kurią išgyvenau šią vasarą.
Tai va: šią vasarą kaip ir praeitą atostogavau kaime, man ten labai patinka, nes daug laisvės ir erdvės, galiu bėgioti ir būti lauke visą dieną. Tačiau vasara jau ėjo į pabaigą ir penktadienį atvažiavo šeimininkai manęs pasiimti (atostogavau aš su šeimininkų dukra), aš begalo džiaugiausi juos pamačiusi. Tačiau kitą dieną prasidėjo košmarai. Nuo ryto gal truputėlį vėliau ėmiau vemti, visi galvojo, kad taip padariau norėdama išsivalyti skrandį, tačiau nuo pirmojo vėmimo nepasijutau geriau. Tada vėmiau visą dieną tulžimi ir niekas nesuprato, kas man yra. Tada kažkaip netyčia mano šeimininkas apčiuopė erkę mano kailyje, jis ją ištraukė ir aš pasijutau žymiai geriau. Pradėjau žaisti, netgi vėl užsimaniau valgyti. Atrodė, kad jau viskas praėjo, susitvarkė. Tačiau ir aš ir mano šeimininkai, kurie labai džiaugėsi, kad aš pasveikau, klydome. Kitą dieną man labai pablogėjo, mane norėjo išvesti į lauką, tačiau aš net jėgų atsikelti neturėjau. Man buvo labai silpna, aš neturėjau jėgų. Tada šeimininkai tikrai labai susirūpino mano sveikata. Jie per pažįstamus susirado veterinarą. Mes nuvažiavome pas jį, aš nieko nesupratau, kas man darosi ir ką su manim daro: kažkur vežioja- galvojau,- nors mato, kaip aš blogai jaučiuosi". Jis pamatavo man temperatūrą, ji buvo labai aukšta. Taip pat pasiteiravo, kas buvo vakar. Mano šeimininkai papasakojo viską, taip pat pasakė, kad ir erkę vakar vakare ištraukė. Veterinaras labai susirūpino, jis įtarė, kad tai gali būti erkės įkandimo priežastis. Jis paprašė mano šeimininkų pažiūrėti kaip aš šlapinuosi. Tačiau ir tai buvo nenormalu, aš šlapinausi krauju! Veterinaras nedelsiant suskubo ruošti vaistų, kurie tik galėjo mane išgelbėti. Jis pasakė, kad tai babeziozė, parazitinė liga, kurią sukelia erkės įkandimas. Šis parazitas naikina kraujo kūnelius, bei ardo kepenis, todėl aš ir pradėjau šlapintis krauju. Jis paruošė vaistus, kurie sakė yra labai reti ir jų veterinarijose nėra. Tad jis suleido man vaistų, man truputėlį skaidėjo, bet aš ramiai gulėjau, nes norėjau pasveikti. Jis suleido man du ukolus ir išleido namo. Po šių dviejų dūrių man sutraukė koją, aš pradėjau šlubuoti, bet visgi pasijutau truputėlį geriau. Aš mačiau, kaip dėl manęs nerimauja visa šeima ir net žmonės kurie gyvena kaime. Tada mes patraukėme namų link, tai yra jau važiavome į Vilnių. Kadangi man važiuoti labai nepatiko, o dar ta liga mane kankino man buvo labai sunku. Kai grįžome į Vilnių buvau tokia nusilpusi, kad negalėjau kojos užkelti ant šaligatvio. Šeimininkams visai pasidarė liūdna ir neramu. Nors buvo sekmadienis, jie prisiskambino į vieną veterinarijos kliniką, bet nieko gero nesužinojo, jie pasakė, kad reikia tik laukti. Jų tas tikrai nepaguodė. Naktį man buvo labai šalta, turėjau daug temperatūros, bet visa laimė, kad sulaukiau ryto. Šeimininkas su dukra, kurie mane labai mylėjo, nieko nelaukdami iš pačio ryto nuvežė mane į veterinarijos kliniką, kurioje mes buvome užsirašę. Jie ir jiems papasakojo visą tą ilgą istoriją. Todėl mane gydyti pasiėmusi daktarė nieko nelaukusi pastatė man lašalinę, turėjau gulėti galima sakyti visą dieną nuo 9val. iki 18val. kol sulašės dvi pūslės vaistų. Kitą dieną vėl laukė tas pats, vel gulėjau veterinarijos klinikoje ir laukiau kol sulašės vaistai, su manimi visą laiką buvo šeimininko dukra. Man darėsi vis geriau ir geriau, bet ir trečiąją dieną teko kentėti lašalines. Kai atrodė, kad jau pasveikau, nes ištikrųjų jau jaučiausi gerai, daktarė man išrašė dar homeopatinių vaistų, kuriuos man dvi savaites leido į keterą šeimininkas. Kai jos praėjo turėjom nuvažiuoti vėl į veterinariją pasidaryti kraujo tyrimų, aš nebenorėjau ten vėl grįžti, nes galvojau, kad vėl turėsiu gulėti ir laukti, kol sulašės lašalinė ar vėl durs kokį ukolą, tačiau klydau, dabar man tik paėmė kraują, tačiau vistiek buvo labai nemalonu. Kaip kraujo tyrimai parodė, kad esu sveika visi šeimoje, net ir aš gerokai atsipūtėme. Tačiau dar ilgai man slinko kailis, o ta vieta kur buvo įsisiurbusi erkė išpliko, bet šeimininkai man nupirko vitaminų ir pagaliau aš pasveikau!
Štai tokia mano ilga ir sunki liga, kurią turėjau persirgti vasaros pabaigoje, bet labai džiaugiuosi ir dėkoju tiems, kurie man padėjo kovoti su šia negailestinga liga. AČIŪ!