Sunys, palikti likimo valiai...

Daugybe zmoniu sunis (ir ne tik sunis) palieka likimo valiai.Zmones neapgalvoja, kai juos ima.Jie nepagalvoja ar tinkamai suni priziures, ar kai sirgs gydis, slaugys ir myles, kai pasens, kaip ir anksciau, kai jis buvo mazas, mielas ir grazus sunelis.Jei jis taps negrazus ji myles, o ne priris mieste prie suoliuko su kaklaraisciu, nepaliks miske priristo prie medzio, nenumes nuo tilto ar tiesiog neisvaziuos palikes ji vienut vienuteli tolimoj pievoj...neismes, tarsi nusiurusio kilimo;( . Pateke i gyvunu globos namus liudnom, pilnom asaru akim jie laukia senu seimininku.Jie tiki, kad seimininkai sugris ir jie toliau bus kartu...Taciau tokiu seimininku pasitaiko tik vienas kitas...Jie grizta, nes supranta, kad JO suo, kad ir koks negrazus ar sergantis bebutu, bet tai JO suo, kuris sukelia sypsena, net pacio niuriausio zmogaus veide.Suo, tarsi saules spindulelis, kuris praskaidrina niuria diena... Sunys, palikti likimo valiai paliecia ne vieno zmogaus sirdi...Sunys kaip ir zmones-jaucia skausma, ir turi nuotaikas...Bet daugybe zmoniu to nesupranta...