Šiaip sau

Oi, kaip šiandien lija! Puiki diena. Visiems galėsiu parodyti, kaip gražiai nusipurtau vandenį nuo kailio ir tampu visiškai sausa per akimirką. Dar ką nors iškapstysiu. Arba iškasiu. Aš juk archeologė! Tikiuosi po žeme rasti ką nors valgomo, ar kramtomo. Traškaus, o gal minkšto ir sultingo. Tik nenoriu, kaip visada rasti ko nors senovinio ir antikvarinio. Nes tai nevalgoma. Kita vertus, gal ir norėčiau. Nes tai - vertinga. O turint ko nors vertingo, galima gauti pinigų. O gavus pinigų galima prisipirkti tiek traškių dalykėlių, kad turėčiau ką kramtyti iki pat kito rudens. Štai vakar aš kasiau gilią duobę ir po žeme radau girnas. O šiek tiek seniau atradau kurmiuką. Jau visiems spėjau apie tai pasigirti! Jis buvo toks mažas ir juodas... Aš šiek tiek tą kurmį "patampiusi po kiemą" kažkodėl paleidau. Gal man buvo gaila žvėrelio, o gal tiesiog šis labai atsibodo. Kaimynų šunys sakė, kad negerai padariau. Pasak mano draugo Skeltaausio, kurmį reikėjo arba "tampyti po kiemą toliau" arba neliesti jo visai. Bet jokios kalbos ir jokie paistalai nesutrugdys mano archeologijoms! Mokslas man sverbiau už viską! Taigi, šiais užtikrintais žodžiais ir pabaigsiu savo ryto sanprotavimus.