Gyvena su tikslu...

Šunys... Kaip jie myli gyvenimą.. Jie gyvena, ir žino dėl ko gyvena - dėl šeimininkų, o jei tokių neturi - gyvena tam, kad kada nors turėtų. Gyvena su viltimi, atrasti tą vienintelį... Vienintelį ir nepakartojamą... Niekuo nepakeičiamą.. Šeimininką.
Kaip jie džiaugiasi kiekvieną kartą išėję į lauką, grįžę namo ar gavę naują žaislą... Kaip džiaugiasi pirmosiomis snaigėmis, pirmaisiais lietaus lašais ar pirmaisiais saulės spinduliais pavasarį... Jiems brangi kiekviena akimirka, praleista su žmogumi ir labai skaudi kiekviena akimirka vienumoje. Kaip džiaugiasi benamis šunelis prieglaudoje, kai prie jo prieina žmogus, pakalbina. Tomis akimirkomis jo širdelėje sukirba viltis "o gal tai jis?".
Jie gyvena dėl mūsų, todėl mes turime gyventi dėl jų. :)