Per ugnį ir vandenį..

Na štai - Perliukas sulaukė savo 11-ojo gimtadienio.. Atrodo dar taip neseniai jis lakstė ir maišėsi visiems po kojomis tampydamas ir grauždamas viską kas tik pasitaikydavo jo kelyje, o dabar užgyvenom tinginystės laiką... ;D
Liūdna - Perlas nebe toks guvus, kaip ankščiau, tik kai pas veterinarą nueina tada jaunuolis staiga pasidaro. ;D
Mes kartu augom, draugavom ir štai metas prisiminti viską kas buvo gero, ir kas blogo.. Ne ne, Perlui nieko neatsitiko ir tikiuosi dar ilgai neatsitiks (pfu pfu pfu), bet vakar stebint jį kažkaip liūdna pasidarė - nebėra to linksmo išdykėlio vagiančio įrankius tėčiui iš kišenių, tampančio kojines, ištepančio gražiausią suknelę... Yra storas tinginiukas bandantis visokiais įmanomais būdais kuo daugiau miegoti.. ;)
Kažin, ar jis atsimena svarbiausius, labiausiai man įstrigusius į atmintį jo gyvenimo momentus?
Kai mes su sese susėdę ant laiptų, nes Perlas dar jais neužlipdavo klykdavom ir bijodavom nulipti žemyn, nes negalėdavom praeiti pro Perlą tampantį kojines...
Kai jis visą naktį lojo ant mūsų namuose atsiradusios katytės, o paskui kartu miegojo...
Kai verkiau dėl jo po operacijos...
Kai jis pabėgdavo iš kiemo ir mes su mama vaikydavomės jį po visą rajoną, kol galiausiai jis netyčia grįždavo pats...
Kai vieną vasarą jis atėmė iš manęs paskutinį sumuštinio kąsnį ir nunešė užkasti...
Kai...