Vargšo pamestinuko istorija.

Hai. Štai ir pirmas mano blogas, bet jame nepristatysiu savo šunų. Geriau jau pristatysiu šios dienos liūdną įvykį, po kurio aš likau pikta ant kai kurių žmonių. Ok. Po septynių pamokų išėjau iš mokyklos į parduotuvę ir nusipirkau "Snickersą". Beeidama iki savo močiutės truputi pailsėti prie sankryžos pamačiau mažytį, labai gražų, gintarinėmis liūdnomis akimis šuniuką, kuris mane pamatęs pradėjo sekti mane ir išbėgo į priekį. Prieš mane ėjo du antrokėliai ir pamatė tą mažutį šuniuką, prilėkė ir pradėjo jį spardyti! Aš likau šokiruota ir prilėkiau nors ir pūškuodama nuo sunkios kuprinės ir prilėkus apšaukiau tuos idiotus (atsiprašant). O šuniukas cypdamas atsitraukė per kokius 20 metrų. Po to laiko jis visalaik laikėsi prie manęs. Kai nuėjau pas močiutę jis įsigrūdo per vartelius kartu, o kai močiutė jį pamatė mane iškart apšaukė: Durnele, tu durnele, ko tą elgetaujantį šunpalaikį atsivedei? - o aš jai: bet, močiute, taigi jis pats atėjo čia, aš jo nevedžiau... Ir močiutė jį visa pikta išvijo. Vėliau atėjo visa laiminga. Taigi, pailsėjau ir traukiau į 3km kelią namo. Šunelio jau nebebuvo, bet eidama pro autobusų stotį pamačiau tą patį šunelį lakstantį aplink autobuso laukiančius žmones, bet jie jau šunelį glostė, nes jis turbūt jiems pasirodė labai mielas. Kai jau kiek laimingesnė paėjau toliau, staiga atsisukau atgal ir pamačiau... Šuniuką! Jis sekė man iš paskos visus tris kilometrus iki mano namų, aš jį labai saugojau, kad jo nesuvažinėtų mašinos ir vairuotojai šunelį saugojo (protingi vairuotojai :D). Kai grįžau į namus, pasakiau šuneliui palaukti, bet jis iškart į prieškambarį įsigrūdo ir greitai pradėjau šaukt mamą, kad ji ateitų. Kai atėjo mama ji iškart išpūtė akis pamačiusi mažytį šuniuką bailiai prisiglaudusį prie batų dėžės. Ir pasakė, kad reikia ką nors su juo daryti. Tai ji išvedė šuniuką į kiemą, o pati išėjo uždaryti tvarto durų. Aš stovėjau prie šuniuko, o jis švelniai kaip katinas glaudėsi prie mano kojų. Ir tuo metu išgirdęs mano balsą daržinėje pabudo Meškis, ir pradėjo loti ant nepažįstamojo, kol staiga ištrūko iš daržinės ir begalo agresyviai puolė šuniuką ir vos jo kieme nesudrąskė! Tada šuniukas pabėgo, o Meškis jį dar vijosi. Tai aš visu greičiu išlėkiau jo gaudyt, bet nebespėjau, nes jis jau buvo grįžęs visas patenkintas, o mažasis pamestinukas jau buvo jau prie kaimynų laukų. Aš jį dar bandžiau pasivyti, pašaukti, bet šunelis jau manęs nebegirdėjo ir lengva ristele bėgo kuo toliau...