Džiulė ir jos vaikeliai

Džiulę Mukas retsykiais susitikdavo, jis puldavo draugauti, o ji vydavo šalin, aplodavo. Džiulė labai panaši į Muką, tik snukutis pailgas. Dabar jai jau aštuoneri metai. Vasarodama kaime, pasigavo du vaikelius. Baltą kalytę šeimininkė pasilieka sau, o juodas berniukas vis dar ieško šeimininko. Aplankiau jų namuose. Kaip jie džiūgavo, sunku apsakyti, net Džiulė, sutikta gatvėje, būdavus rami, lipo man ant kelių ir stengėsi pabučiuoti. O apie mažylius nė nekalbu, jie užsirepečkojo man ant pečių, lodami, cypaudami ir žnaibydami mane. Berniukas ramesnis, kažkoks tylesnis, o mergaitės energija per kraštus lipa. Buvo nepatenkinti, kai, norėdami nufotografuoti, ėmėme tramdyti, vis tiek judėjo krutėjo, tai foto netikusios. Kam fotografuoti, jei gyvenimu galima džiaugtis nevaržomai?..
P. s.: Jei kas svajoja būti šio juodo berniuko šeimininku, prašom rašyti man... Amžius 2,5 mėn, valgo viską, mamos pienukas ir visa kita. Užaugs ne didesnis už mamą.