Grįžtant...

Su Muku sekmadienį vakare grįžome traukiniu Klaipėda-Vilnius. Aplankėme Pipirą, sutvarkėme kapelį, uždegėme žvakutę. Bet vėjas vis užpūtinėjo ją... taip ir paliko nedeganti.Bandžiau dainuoti tuos eilėraščius "How stars are burning in the sky-You are you are you are alive In candles' ocean from the sky..." ir "Kaip dega žvaigždės danguje... Esi esi esi Šių žvakių šviesoje..." Mukas labai klausėsi...
Traukiny prie mūsų prisistatė jaunas šnauceris. Mielas mielas. Dėjo galvą man ant kelių ir nuo Muko akių negalėjo atitraukti, nors šeimininkė jį vis traukė šalin. Žiūrėjau žiūrėjau į jį ir staiga pamačiau daug Pipiro bruožų: akys, antakiai, barzda, o ypač tos plačios šviesios letenos, tvirtos kojos... Kol šeimininkė plepėjo su draugu, apkabinau jo galvą. Tu man taip primeni Pipirą...
- Jūsų šnauceris man primena Pipirą.
- Tikrai? Jis nėra grynas šnauceris, maišytas.
- Pipiras taip pat buvo maišytas, dar labiau.