Nenoriu prisiminti!

Diena lyg ir buvo nieko neypatinga. Is ryto kaip visada anksti ryte palaksciau lauke,ir vel su seimininke nuejome miegoti. Bet matot seimininkes mama su jos draugu sumaste issiplauti masinas,sake oras geras..Na ka gi,kur buves ,kur nebuves ir Polis ten isvaziavo.
-"Kaip gi jie ten be manes?"-pagalvojau.
Na isvaziavome, masinos buvo isplautos ir staiga...Pamaciau paukstuka, tai kaip gi as jo nenusivysiu. Daugiau nieko nemaciau, tik girdejau suksnius:
-Poli Poli, ateik cia.Poli, masina vaziuoja!"-reke seimininke.
Ir tik jauciu BUMMM trenksmas...Labai verkiau, pajauciau kaip masina nubloske mane i griovi.Skaudziai verkiau, girdejau kaip seimininke reke.
Bet kazkaip atsikeliau, ir atbegau verkdamas pas seimininke. Ji labai pergyveno, laike mane apkabinusi.Visa mane ciupinejo, klause ar nieko neskauda. Man sakudejo, bet rimtu suzeidimu nebuvo. Seimininke dekojo Dievui,sake, kad as kvailutis. As su ja sutinku, tas mano vaikiskas smalsumas...et...prisiminimai nekokie..
Reikia buti atsargesniam truputi..