Muko istorija: Eksterjeras (išorės aprašymas), I

1999 metų pavasarį, sušilus orams, vis daugiau laiko praleisdavome lauke, tad vis daugiau draugų ar šiaip pažįstamų susirasdavome, dar daugiau smalsuolių mus stabdydavo, klausdami, kokia čia veislė... Apie tą veislę atskira kalba, parašysiu vėliau. Pagaliau ir aš pats, kai taip visi domisi, pradėjau labiau domėtis jo išvaizda, žinoma, ir rūpintis kad jis gražiai atrodytų... Taigi, jo eksterjeras.
Pradėkime nuo kailio spalvos. Pirmiausia į šitai ir buvo atkreiptas mano dėmesys: pamenate, viena dama, rašiau, išsireiškė:"Jis ne juodas, o mėlynas". Išties tai kailio spalva juoda, na, kartais, priklausomai nuo aplinkos, su mėlynu atspalviu, ypač toks įspūdis kildavo, kai į tave pakelia savo mėlynas akis... Na, mėlyni platūs vyzdžiai. Šiaip, tai kailio spalva saulėje įgydavo rusvą, durpių spalvos atspalvį. O ant krūtinės - vertikali baltutėlaitė juostelė, balti plaukučiai.
Plaukas ilgas, iki metų buvo trumpokas, o vėliau, su amžiumi, itin pailgėjo, ypač ausų "auskarai" (ilgi, nukarę nuo ausų, netgi truputį pasigarbiniavę plaukučiai už ausų), krūtinės verpetas (sūkuriuotas kailiukas ant krūtinės, ypatinga, nuostabi jo puošmena, primenanti tą tą viduramžių didikų dekorą ant krūtinių), ant dubens ir šlaunų šortukai, na, o ilgiausius plaukus užsiaugino ant uodegos, žavu buvo žiūrėti, kaip jis eina ar bėga iškėlęs lanku išlenktą (ne į šoną, o per vidurį, simetriškai) savo puošmeną. Vieni dėl tos uodegos jį vadino voveriuku, kiti gaideliu...Tankus kailis,netrumpas plaukas, o dar pūkiškas poplaukis - nelengva buvo šukuoti, bet jis labai mėgdavo, užtekdavo ištarti žodį "šukos" arba pasakyti "Nori šukuotis?", iš džiaugsmo imdavo trepsėti ir inkšti.