Muko istorija: Eksterjeras (išorės aprašymas),II

Gal kai kas iš mūsų iš tikrųjų mato daugiau atspalvių, negu daugelis, gal kailiukas iš tikrųjų melsvas. Kaip ten bebūtų, praskleidęs Muko plaukus, išvysdavau ne baltą, bet melsvai baltą odytę. Rekso - rausvai balta...
Artėjo Muko gimtadienis (V. 28). Nupirkau tris ilgus atlasinius (tokia medžiaga su šilkiniu blizgesiu) kaspinus - papuošti per gimtadienį. Tamsiai raudoną, tamsiai žalią ir tamsiai geltoną, nes galvojau, kuri spalva jam prie kailio labiau tiktų ir nebuvau apsisprendęs. Tiko visos trys, kiekviena savaip... Vis dėlto, per gimtadienį į pasimatymą su bokserių kompanija (apie ją jau rašiau) Mukas ėjo pasipuošęs kaklą geltonu (linksmu... na, apsispręsti padėjo tai, jog geltona yra dvynių laimingoji spalva) kaspinu-peteliške.

Muko akys. Kaip šiandien prisimenu tą moterį, vedžiojusią basetą: eina sunkiai, šlubuodama skaudančia koja, bet priėjo prie Muko, pasilenkė ir juo pasidžiaugė: "Labai gražios tavo akytės". Tai buvo pats pirmasis komplimentas Mukui... Jo akys buvo didelės, apvalainos, tamsios, vyzdžiai platūs, tamsiai mėlyni, vokai pilkšvi. Akys labai nežymiai iškilios (labai iškilios pekinukų), iškilumas ryškesnis buvo 1-2 metais. Akių išraiška rami, mąsli, žvilgsnis gerai išreikšdavo jo jausmus ir mintis. Namuose, kai jį kas nors šypsodamasis pašnekindavo, mėgo žaismingai letenytėmis prisidengti akis.
Akytėmis niekada nesiskundė, buvo sveikos. Gal apie dešimtus metus darganotu, šaltu, vėjuotu oru pradėjo ašaroti,- kaip ir pagyvenusiems žmonėms. Visada kišenėje turėdavau minkštą servetėlę ir ašarojančias akis nusausindavau.
Fotografuota 2010, berods vasario vidury. Mukui jau dvylikti.