Muko istorija: Mano veislė...

meskutiszz
Žinučių: 350
Toliau toliau +1 Mukas išties gražuolis buvo, išraščiau naują veislę sakyčiau kaip antai arkliai fresianai, Mukas tas pats Tikras vyras, savo grožį uodegos pagalba išreiškia miela Man patinka žiūrėti į Muko nuotraukas, į jo tokį žvilgantį kailiuką, voverytės uodegą
prieš 1 sav.

Ačiū, meskutiszz,
oi, apie tą veislę atskira kalba. Taip, stabdydavo mane pirmais antrais Muko gyvenimo metais (vėliau tą akiai patrauklų grakštumą paslėpė gaurai), klausdami, o kokia čia veislė. Atsakymas būdavo: mano.
Kažkuriame bloge jau rašiau apie vyrą, pasiuntusį komplimentą Mukui:"Reta estetika" ir pridėjusį, kad reiktų ilgai sukti tą ratą, kad gamta taip lengvai nepasiduoda, norint susilaukti tokių pačių palikuonių. Tikrai norėjau Muko palikuonių, bet jis savo panelės taip ir nesutiko. Problemos išdalinti nebuvo: jau turėjau išankstinių prašymų: norim tik tokio ar bent panašaus...
Turbūt 1999 m. pavasarį prasilenkėme su vyru ir moterimi. Vyras net stabtelėjo: " Va tokį turėjau, nepamiršiu... Tiksliai toks." Kitus jo žodžius nusinešė vėjas.
Gal 2000 m. Šeškinės ąžuolyne sutikome vyrą su juoda kalyte. Kalytė pabrukusi uodegą, labai baikšti, bet tiksli Muko kopija, tik kaip kalytė, tai plonesnė... Vyras buvo labai nekalbus, tik pateisino kalytės elgesį: "Ji ką tik iš prieglaudos, iš prieglaudos pasiėmiau. Mes iš Karoliniškių".
Tų metų vasarą, skubėdamas į darbą, pamačiau kitą Muko kopiją, jei būtume sudėję į krūvq, tikrai nebūčiau atskyręs, kuris mano, nes šitoji kalytė ir elgėsi kaip Mukas: smalsi, atsargi, lygiai taip pat reagavusi į mano pakalbinimą... Tie patys judesiai, aristokratiška laikysena. Susitikome Pamėnkalnio gatvėje.
Šeškinėje, balta sesutė. Balta kalytė, o daugiau viskas tas pat, čia tos kalytės šeimininkė pasakė: "Tikrai kaip brolis ir sesuo". Ir pagal elgesį: pribėgo, susipažino ir lekia toliau, ir su kitais noriu susipažinti...
vėlgi Šeškinėje... Tebėra ši kalytė, juodukė, visas skirtumas, kad jos snukutis pailgas... Susitikdavo su Muku retkarčiais, bet ji buvo nedraugiška, Muką apurgzdavo, neseniai buvau sutikęs, pripuoliau, pakėliau ant rankų: kaip pasiilgau tokio...
O tą senuką veterinarą, vedžiodamas Muką, susitikdavau mūsų kvartale. Jam jau buvo apie 90, sunkiai vaikščiojo, jau gal du metai, kaip jo nemačiau. Bet jo žodžius ir šiandie tebegirdžiu: "Gerą turi šunį. 50 metų dirbau veterinaru, aš tai tokius pažįstu, kito tokio nerasi.Per mano rankas perėjo daug šunų".
Šunų specialistai iš Estijos bandė nustatyti, į kokią veislę jis panašiausias, atsakė: "Daug visko jame, bet daugiau ilgaplaukio čihuahua bruožų". Tai tokia ta mano veislė :) Bet, kaip matote, identiškų ar gan panašių ne taip jau ir sunku buvo atrasti...