Muko istorija: Mukas ir vaikai

Mėgdavo Mukas prieiti prie visų, tiesiog prieiti, pažiūrėti, kas čia toks, pauostyti, nes jis buvo smalsus. Norėjo žinoti, kas aplink dedasi, kas čia toks šalia. Kartais net užpykdavau: ar tau būtina taip viską žinoti? Bet, kai atsimindavau, jog jis vis dėlto dvynys (pagal gimimo datą), atleisdavau jam jo smalsumą. Dvynių prigimtis reikalauja kaupti informaciją, informacijos rinkimo laukas labai platus, ir tas poreikis kasdienis ir neblėstantis. Surinkęs informaciją, jis modeliuoja savo elgesį.
Taigi, vaikai. Į vyresnius vaikus mažai tekreipdavo dėmesį arba jiems apskritai buvo abejingas, nebent pasidomėdavo, ką jie tuo momentu veikia. O tie mažuliukai, kurie dar vos tik pramokę vaikščioti, tie pingviniukai, jį ypatingai domindavo. Nežinau, ar čia koks dėsningumas, bet ypač mėgo mergaites. Prieidavo kaip visada ramiu žingsneliu, pirmiausia pauostydavo rankas, kojas. Po to pasidomėdavo, kokius žaislus tas 2-3 metų vaikelis turi. Iš lėto juos apuostydavo, po to pakeldavo galvytę, ir, jei nieko prieš, lyžteldavo burnytę ar nosytę. Gal tokius vaikelius ir mėgo, kad lengva pasiekti veiduką? Kaip ir nesutikome prieštaraujančių mamų, dažniausiai jos net skatindavo, vaikeliui kartodaov, kas čia toks priėjo, mokydavo paglostyti, pavaizduodavo, kaip šunys loja. Na, vienas berniukas rykštele baidė, kad nesiartintų, tai va, berniukas. Mergaitės tokios nesutikome. Jos taip pat visos buvo smalsios, džiaugdavosi, kad šuniukas jomis domisi.