Muko istorija: Šokoladas. Baltų debesėlių spiralės

1999 pavasaris. Nebuvo jokio udogs anei bone, neturėjau kompiuterio. Dabar gerai, yra internetas,gali gauti gausybę informacijos,kad ir apie tai, ką šuniui galima duoti, o kas gali jam pakenkti.
Mergaitės parsitempė gautą dovaną - didžiulę naminio (ne fabrikinio) šokolado plytą. Visi vaišinomės, kiek patiko. Mukas aplink šokinėjo maldaudamas, tad ir jį vaišinome, gražu buvo pažiūrėti, kaip jis graužia tuos kietutėlius gabaliukus. Negreit negreit, bet vėliau pasirodė tų vaišių pasekmės jam, pakvipo visas kambarys, Mukas neramiai pūkščiojo. Kas 10 min. nešiojau į lauką. Ten net bėgioti nebenorėjo, nebeturėjo jėgų, tik vis tūpčiojo. Kažkaip gan greit susitvarkėme, padėjo anglies tabletės ir daug lakinome vanndenėlio. Tiek,kiek jis suėdė, buvo mirtiniausia dozė, atsilaikė galbūt todėl, kad buvo jaunas šuo. Nuo to karto jokių saldumynų, jokių sausainių nebematė.

Gegužio pabaiga, birželio pradžia. Bute remontas, dažų smarvė. Ilgai būnam lauke, šiltos giedrios dienos ir naktys. Kai sutemsta, bėgam į pievą netoliese, tokia maloni vėsa, jau buvo žolė sukilusi, aš išgriūnu žolėje, Mukas čia pat aplink šmirinėja. Iš kažkur atskrieja smulkių debesiukų virtinė ir čia pat virš mūsų galvų ne per aukščiausiai pradeda spiralės šokį – greitutėliai tarsi koks verpetas sukasi į vieną pusę, staigiai sustoja ir sukas į kitą, po to netikėtai nuskrieja tolyn, bet po kelių minučių seansai kartojasi. Gražūs prisiminimai, gražūs vakarai su Muku...