
Vėlinės
sardnaskelA, 2011-10-31 20:18:14
Laikas, kai mirusiesiems atsiveria durys vėl apsilankyti mūsų, gyvųjų, pasaulyje. Vienintelis jiems toks laikas metų cikle. Ne tik žmonėms,- visoms, visoms mirusioms būtybėms.
Ant kapelio paliekame maistelio, kad vėlė galėtų pasidžiaugti, jog jos mes nepamiršome, tebemylime.
Tamsoje padedu tavo mėgstamo maistelio, delnus prispaudžiu prie samanėlių, užklojusių kapelį: "Mukuti, nepamiršau tavęs. Tu man likai, koks buvai".
Uždegta žvakė simboliškai pakartos gyvenimo ciklą: spragsėdama įsidega, ramiai degs, iš lėto plazdėdama, degs tiek, kiek jos bus...
Skaitykite komentarus 3
Norėdami komentuoti prisijunkite arba registruokitės čia |