atsisveikinimas su išėjusiais

Tą kostiumuotą solidų poną matau paryčiais. Mano Mukas su jo kalyte labai dūkdavo. Šįsyk užkalbinu: " O kur jūsų kalytė?" -"O, jau trys ar keturi metai, kaip nebėra. Būdavo, išnešu į lauką, pastatau, o ji taip ir stovi, nieko nedaro. Atsisveikinome, mačiau, kad ji kankinasi, beliko palengvinti jos išėjimą". Tyliu. Kažkur akyse susikaupia ašaros, gerklėje užsmaugia. Palinkime vienas kitam laimingų Naujų metų, spaudžiame rankas. Išėję mūsų draugai. Ir mes palengvyte vienas paskui kitą paskui juos išeisime. Toks tas gyvenimas. Rex jau atsigula į tą vietą, kur Mukas miegodavo. Anksčiau nuvydavau: čia Muko, nes jis energingai ten kasdavo, naikindamas kvapą ir įtrindamas save. Dabar labai ramiai atsigula, atsidūsta ir miega.