Tu nepasikeitei, mažute...

Perskaičius vartotojo katiuxe blog'ą "Vakar berniukas, šendiena jau didelis vyrukas" užplūdo lygiai tokie pat jausmai...
Mažoji visiškai nepasikeitė nuo pirmosios dienos, Žinoma, ji paaugo, tačiau... Neskiriu. Pažiūrėjus jos mėnesio nuotraukas, negaliu patikėt- jog taqi ji... Tokia maža, ir tiesiog nori apkabint ir nepaleist...
O dabar... Visas "kumelyyys"kaip sako mano pusbrolis :D
Tie pasivaikščiojimai su ja...Bėgimas... Taip gera prisiminti tą mažę, bailiai susigūžusią, prie kitų šunų, o dabar pati ir ant žmonių jų loja storu, žemu balsu. Atsimenu, geriausias spėjimas, kad mano šuo- Jorkšyro terjeras... Hmm, na nevisai :D .
Ir dabar vaikščiojam su ja atšiauriais rudens vakarais, maudomės lapais, kaip tada...
Kai jai buvo 3 mėnuo, keli žmonės klausė kiek jai metų...
Atrodo, nėra Ignalinoje žmonių, kurie jai nenusišypsojo, paglostė...
Malonu, kartu ir džiugu, jog žmonės jos nebijo, kadangi kai kuriuos jos lojimas gasdina, nervuoja...
Nepatikėsi, jog kartu mes jau 4 mėnuo, o jai jau 5 pasibaigia...
Dabar didžiausio dėmesio neskirsi, reikia ruoštis ir mano gimtadieniui :D
Pabaigai įkelsiu kelias nuotraukas palyginimui, jos ūgiui, dydžiui.

P.S. Atsiprašau už trumpą blog'ą, bet aš ilgų jų kurti dėja nemoku :D