Kaip gera mums visiems drauge arba fantastiškas ketvertas!

Šeštadienio rytas, 6 val ryto.
- Šunys, einam į lauką... Keila NE palauk kol išeisim į lauką!
- Wof!
- Rūkai tššš... fu!

Ir taip kiekviena miela šeštadienio rytą, mano ketvertas atgyja ir mes žygiuojam į jau tradicija tapusi miškelį, pievą pasivaikščioti.
Keila ir Lujis kaip visada bėga priekyje. Paris bindzena man palei kojas o Rūkas kaifuoja galėdamas loti ir lakstyti ratais aplink medžius...

Neina žodžiais atpasakoti, koks nuostabus vaizdas kai matai visus atgijusius, linksmus ir pakvaišusius. VISI kaip vienas ir vienas kaip VISI. Jie draugai, jie komanda. Lujis gina Parį kai Keila įsisiautėja. Rūkas aploja Keila kai ši per toli nubėga... Vėliau jie prisimine mane, visi atlekia, "pasilabina" ir toliau dūksta.
Kai jau atrodo, kad nebeliko jėgų ir visi sugriūnam ant žemės Keila būna pirmoji kuri pakyla nuo žemės ir kalbina "brolius liūtaširdžius" žaisti toliau.

Na o kai išmuša 8 val greitai visi purvini, nuvargę, bet laimingi klampojam namo.
Ten jau mūsų laukia pasiilgusi šeimininkės dukra ir vyras su pusryčiais, gardžia varške...