paaaavasaris širdyje.

Taigi, taigi. Pasirodo lauke gali būti linksma netik tada kai skaisčiai šviečia saulutė, tiesiog šaukdama išeiti laukan, bet ir tada kuomet dideliais lašais pliaupia lietus. Šiandien tuo įsitikinom. Kai išėjus pasivaikščioti dangų apniko juodai pilki debesys, nenusivylėm, žingsniavom toliau. O pradėjus pliaupti lietui, smagiai palakstėm po balas. Pasirodo, tai tikrai pašėlusiai linksma! Mažom kojytėm trepsėdamos per balas, jautėmė pavasarį. Kaip bebūtų keista, mums pavasaris asocijuojasi ne su saule, besiskleidžiančiais žiedais, ar tuolabiau Velykomis , mums pavasaris, nuostabus jausmas širdyje, kai jauti vėją plazdantį ten, taip, širdyje. Tarsi renesansas. Skubu paminėti, kad netik palakstėm, bet ir prisiskynėm mažyčių pamiškėję augusių baltų gėlyčių, pavadinimo nežinau, tačiau bėgant laikui pažadu sužinoti.

Šilčiausi linkėjimai visiems kurie skaitė. : )