Naujas šeimos narys - Sasyska.

Va taip, visai netikėtai, maža, šiek tiek takso bruožų turinti šunytė atsirado mūsų, atrodo ir taip didelėje, šeimoje.
Ir nutiko tai antrąją Kalėdų dieną, kai pro duris įėjo tėtis su juodu padarėliu rankose. Rado ją prie buto durų, o kaip paliksi tokią?
Kailis blizga, ant kaklo laisvai kabo raudonas antkakliukas.
Akivaizdu - šuo gyveno namie, matyt pabėgo.
Pradėjome ieškoti šeimininkų, iškabinau keletą skelbimų ir naujųjų metų dieną sulaukiau skambučio. Skambino jauna, sakyčiau mano amžiaus panelė apibūdino kaip mažylė atrodo, paprašė, kad pašaukčiau vardu Musė, aš aišku būtent taip ir padariau, šuo atbėgo. Kai įsitikinome, kad kalbame apie tą pačią šunytę, sužinojau, kad būnant kieme Musė pamatė didelį šunį ir nusekė paskui jį.
- Tai iš kur jūs esate? - klausiu.
- Aš dabar ne N. Akmenėje, pakalbėsiu su tėčiu.
Nors pas mus ji pabuvo vos keletą dienų, išsiskirti nenorėjome. Nepaisant kruvinų rankų, sugraužtų eglės papuošimų, vata paverstų šlepečių ir nuolatinio lakstymo iš paskos su skuduru ( į lauką prašytis nemoka) ji nuostabi. Ir tos akutės.. Šeimoje juokavome , jeigu ateis nelabai malonūs žmonės atsiimti šunytės, atvesime Pripsą – ne tas šuo, tai ne tas, sėkmės ieškant toliau.
Išsiskirti nenorėjome ir nebereikėjo. Senieji šeimininkai dingo. Nors vis dar tikimės rasti jai tokius namus, kuriuose ji būtų tokia mylima kaip pas mus, nėra lengva. Vis dažniau vystosi kalbos apie būsimą sterilizacija, būtinus skiepus ir panašiai.
Galbūt teks pasidalinti maisto kąsneliu su kate ar Pripsu, bet bus mylima, prižiūrėta, saugi.

O Dabar šiek tiek apie gyvenimą pas mus:

Tik įėjus į namus baisiausia buvo Pripso reakcija, Ar nekąs, nepritrėkš (Pripsas labai mėgsta daužytis savo meškiniškom letenom), bet susidraugavo jie labai greitai. Dabar puikūs draugai. Sunkiau su kate. Nors ji dar neapsiprato, kad erdve teks dalintis ne tik su Pripsu, bet ir dar viena gana įkyria būtybe, Sasyska nepamiršta jai to priminti. Gaudo, kišą nosį, uostosi, gauna iš katės į kailį ir pradeda dar labiau ja domėtis. .
Ai, tiesa, kodėl Sasyska? Nes ilga kaip dešra, hotdogas.
Dabar vardą keičiame iš Musės į Misę, bet Sasyska visada išliks antram plane. Panašiai kaip Pripsui asilas, durnelis. 
Bandome mokintis savo reikaliukus daryti lauke, bet be Pripso būt nelabai nori, o su juo nieko nepadaro. Tai nežinau kaip čia mokysimės toliau.
Taip pat stengiamės skirti ką galima graužti ir ko ne, bet jai tai nelabai rūpi, todėl tenka mokytis ir ką galima dėt pasiekiamoje vietoje ir ko ne.
Turime jau 2 iškritusius priekinius dantukus ir 2 dabar kliba 
Laukiu kol paaugs ir pradėsim mokytis įvairių komandų.
Apibendrinus – augam didyn pašėlę ir laimingi 