Ežiukai

Anksčiau niekada niekada nepastebėdavau ir nestebėdavau tiek gamtos. Čia pavasaris, medžiai susprogo ir visas gamtos pastabumo grožis. Ir kaip gyvenime viskas apvirsta aukštyn kojom, staiga ir netikėtai nuo vieno vienintelio priimto sprendimo. Džiaugiuosi, kad jis po tiek metų svartymo ir galvojimo buvo priimtas.
Atsiradus Šeiliukui mūsų namuose, tiesiok viskas pasikeitė. Dabar jau keliuosi kas rytą ir einu, takeliais, palei uper, ežerus ir miškais. Ir kiek visko pamatau ko niekada nebučiau taip ir pastebėjusi.
Pirmą ši žiema kada džiaugiausi sniegu tarsi vaikas, nes kaip juo nesidžiauksi kai šalia tavęs strikinėja laiminga stirniuke po pusnis, o tu kartu leki su ja.
Pavasaris šis taip pat nušvito visai kitom spalvom, čirškantys paukštukai, pirmieji gandrai kuriuos žinoma reikėjo pasivaikyti, antytės plaukiojančios upelyje. Gal ir keistai skamba,bet aš gamtą atrandu iš naujo su savo spirgute. Kad ir šis eilinis rytinis pasivaikščiojimas atnešė nuostabą ir puikią nuotaiką visai dienai. Niekada nemaniau kad mieste gali gyventi nuostabūs padarėliai ežiukai, Šeiliukas ir šiuos užmatė ir tuoj pat reikėjo apžiūrėti, susipažinti ir mane supažindinti.
Neapsakomas jaumas kai matai du į kamuoliuka susisukusius gražuolius ir dar šnekančius, puškančius, čiaudinčius, net nežinau kaip tuos garsus apibūdinti. Nuostabi ta mūsų gamta, tik gaila kad ne visada norime ir pastebime ją.