Pievelės kvapas arba murziuko nuotykiai

Labas draugai.

Sveikinu sulaukus savaitgalio. Linkiu visiem gražaus laiko su šeimininkais. Kol dar vasara ir orai visai neatvėso patariu juos išsivilioti į pievas :)

Ilgokai jau jums nieko nepasakojau, tai dabar galvelėje permąstau visus įvykius ir nutikimus. Visai neseniai praleidau kelias dieneles prie upės. Ne tos, apie kurią pasakojau pirmajame bloge. Šita gerokai toliau. Ilgai važiavom, man net pabodo, nors šiaip keliauti mėgstu.

Labai apsidžiaugiau paupy sutikęs savo vaikystės draugą Gabi, kuris taip pat lankosi bone.lt. Prisimindami senus laikus kartu maudėmės, lakiojom po pievą, voliojomės smėlyje. Tiesa, kai po to bandžiau įsitaisyti šeimininkei ant kelių ji mane pavadino murziuku.

Grįžęs turėjau ilgą pokalbį su kate, kuri vis klausinėjo kaip atrodo ta upė ir ar nešalta miegoti palapinėje. Ech, tos katės.

Na, o šiandien šeimininkas pjovė žolę kieme ir aš visą laiką sekiojau paskui jį, kuo jis ne visada buvo patenkintas. Katė man paaiškino, kad greičiausiai aš trukdžiau pjauti pievelę. Dabar kieme labai kvepia žole. Jums rašydamas uodžiu jos kvapą.




Su nekantrumu laukiu rytojaus, nosies galiuku jaučiu - kvepia nuotykiais.