Snaigės atsiradimas mano namuose

Mamos jau kelis mėnesius,tiesą sakant metus prašiau šuniuko.Tačiau jai niekada nepatiko šunys,ir ji nesutikdavo.Bet šią vasarą,mano krikšto mama įsigijo jorkšyro terjero veislės šunį.Mes su mama svečiavomės pas mano krikšto mamą ir tas šuniukas ją sužavėjo.Taip pat mano krikšto mama kalbino mano mamą nupirkti šuniuką.Mano mama išties pradėjo tai svarstyti! Ji manęs klausė,ar norėčiau tokio šuniuko kaip pas krikšto mamą.Aš atsakiau ne,kadangi tai yra jorkšyro terjeras - jis yra labai dažnas šuniukas Vilniuje,bei jam reikia daugokos priežiūros.Apsižiūrėjęs internete,aš nusižiūrėjau vakarų Škotijos baltąjį terjerą.Kodėl? Todėl kad visada dievinau balto kailio šunis.Mano mama nemėgsta šerių - o jie arba nesišeria arba šeriasi tik šiek tiek.Taip pat jie yra maži, o aš gyvenu bute,tad dideliam laikyti nėra sąlygų. Prasidėjo paieškos.Mano mama žadėjo,kad apie gruodžio mėnesį,kai pasibaigs mano vyresnio brolio draudimas ir mano mamą gaus pinigų,nupirks man šunį. Taigi aš pradėjau ieškoti žmonių parduodančių šuniuką.Iš pradžių teiravausi pas savo bendraamžę mergaitę,kuri užsiima vakarų Škotijos baltųjų terjerų vedimu į parodas.Jos vardas buvo Justė.Justė man pasiūlė pakankamai brangų variantą, kadangi jis buvo su dokumentais. Aš į parodas savo šuniuko vest nežadėjau,tad man tie dokumentai taip baisiai ir nerūpėjo,tad nusprendžiau pasitaupyti pinigų, ir nepasinaudoti Justės patarimu.Žinoma Justė man išaiškino daug dalykų apie jų priežiūrą, esu iki šiol jai labai dėkingas.Taigi atėjo Lapkričio mėnuo,ir jau pradėjau domėtis šuniukais.Iš pradžių buvom rezervavę vieną kalytę, tačiau po savaitės pardavėja pradėjo prašyt paimti ją dabar,bet kadangi jai buvo vos pirmas mėnesis,mes šio pasiūlymo atsisakėm.Iki gruodžio mėnesio neradom patrauklių šuniukų.Prasidėjus Gruodžiui radome įdomų skelbimą,ir nusprendėme pasidomėti.Mums viską paaiškino,bei pasiūlė parodyti šuniuką per skype. Tačiau prasidėjo keisti dalykai,ji pareiškė jog šuniukas murzinas ir nenori parodyti.Taigi tiesiog ignoravę išklausinėjome apie šuniukus.Susitarėme, jog atvažiuosime rytoj ir pasiimsime šuniuką. Kitą dieną,atvažiavus mano broliui paklausėme adreso,bet sulaukiau žinutės,kurioje buvo rašyta,jog šiandien ji negali atvykti ir reikia tartis šeštadieniui (buvo sekmadienis). Man buvo pakankamai aišku,jog šeimininkė yra nekokia,taip pat ir nekalti šuniukai. Mes taipogi atsisakėme ir šio pasiūlymo.Tačiau penktadienį,aš išvydau labai patrauklų skelbimą,parašiau pasidomėti.Susigundęs teikiama informacija,nusprendžiau paklausti, ar galima rytoj atvažiuoti šuniuko. Ji mane labai maloniai nustebino ir paaiškino, jog vakar šuniukai buvo nukirminuoti ir gali viduriuoti,tad nori būti įsitikinus,jog šuniukai bus sveiki kai važiuos namo,tad juos galima būtų paimti tik pirmadienį.Iš kart susidariau gera įspūdį apie žmogų kuris šnekėjo,nes buvo aišku, jog ji šuniukus nori atiduoti gerom rankom,o ne parduoti ir atsikratyti jų gavus pinigus.Bet pirmadienį,neturėjome jokio transporto,kadangi visi dirbo! Paskambinome ir paaiškinome situaciją,bei sužinojome,kad galima pasiimti juos sekmadienį vakare.Mes sutikome,ir tą patį vakarą išvažiavome.Šiek tiek paklaidžiojome iki Kauno,kol galų gale radome vietą.Moteris išlipo iš mašinos ir įlipo į mūsiškę,kadangi lauke stipriai snigo.Aš apsidairau,ir nematau šuniuko.Dar atsimenu,jog stipriai jaudinausi,kad šuniukas prie manęs neprisiriš.Mintyse galvoju,kur gi tas šuniukas? Ir tuo momentu,moteris išsitraukia šuniuką iš savo užanties,bei duoda ją (tai buvo kalytė) man.Aš ją paimu į rankas,ir jaučiu švelnų švelnų kailį,bei pirštų laižymą.Aš galiu prisiekti,kad tai buvo laimingiausia mano diena per pastaruosius metus.Moteris, kuri pardavė mums šuniuką taip pat pasirodė labai maloni,kadangi prie šuniuko davė kilogramą maisto,kurį ji valgė,bei šampūno.Važiavome namo ir aš bei mama negalėjome atsidžiaugti.Grįžę namo iškarto paleidome šuniuką apsižiūrėti,parodėme kas galima ko negalima, padarėme balute ant palutės bei nuėjome miegoti,kadangi buvo vienuolikta valanda.Kitą rytą mama leido neeiti į mokyklą,kad pabūčiau su kalyte.Dabar ji namuose beveik savaitė,ir jaučiasi jau sava.Draugauja su visais,žaidžia bei bučiuojasi.Sėdžiu rašau šitą blogą,ir kartkartėmis pasižiūriu į šią mielybę, miegančią man ant kelių.Pavadinau ją Snaige,nes ji balta kaip snaigės :)