Saldžioji viešnia....

Sunkus rytas. Lietus, šaaalta. Šeimininkė tempia į lauką. Pala pala.... Kažkas ne taip? Pradedam iš naujo:
Pats pirmasis pabudau. Lauke lyja! Vien balos! JĖĖĖGGAA! Žadinu šeimininkę tempiu į lauką. Kad greičiau būtų iškart ir nuprausiau su savo švelniu liežuvėliu :). Būnant lauke įtempiau Eglę (šeimininkę) į balą. JI NET NEPASTEBĖJO! Jei jau nemato, kad į balą įlipa, tai žaisti tuo labiau nenorės. Taigi greitai atlikau savo reikaliukus ir grįžome į kambarį. Šeimininkė nuplovusi letenas sau ir man griuvo į lovą. O man kas beliko? Jau 8, šeštadienio rytas. Diena jau prasidėjo! Iš neturėjimo ką veikti išmokau kaip lipti ant stalo. O ten kokių gėrybių! Ir trintukų, kurių skonis... Beskonis :). Sudraskiau šeimininkės diską, kuriame ji groja gitara... Šitaip prasidėjo mano diena. Šiek tiek pasiautęs ant stalo, nušokau žadinti šeimininkės. Kadangi ji nenorėjo keltis, tai pradėjau laižyti jai veidą. Laižiau ir laižiau, laižiau ir laižiau. Iki kokių 10. Tada prasidėjo diena. Ji atsikėlė. Vėl išėjome į lauką. Į mūsų kiemą įvažiavo mašina, su jau man pažįstamais žmonėmis. Jie Eglės kūminai. Jų mašinoje sėdėjo dieviško grožio kalaitė. Įsimylėjau. Tačiau ji į mane nekreipė dėmesio. Kaip supratau jai jau 9 mėnesiai, o aš tik 5 mėnesiukų. Jos akys linko į tą dičkį Spaiką. Juk jam jau 4 metai. ech ;(...Kalytė išbėgo. Pasirodo ji - Lota. Ji iškart pribėgo prie mano šeimininkės. Pasirodo jos pažįstamos. Šeimininkė keletą mėnesių prieš gaudama mane, viešėjo pas savo kūminus ir susipažino su Lota. Dabar Lota net nepažvelgė į mane. Šeimininkė mane paleido nuo pasaitėlio, ir aš bandžiau su ja susipažinti. Ji tik pasisveikino ir pasakė, kad ji biglis. Daugiau nieko. Ir ji nulėkė tiesiai prie Spaiko. Spaiką irgi paleido. Jie ilgai žaidė, o aš sėdėjau ant laiptų svajodamas apie tą kalytę. Kol galų gale įvyko tai... Spaikas bandė joti ant LOTOS! Tokia nepagarba jai! Aiškiai tai Lotai nepatiko ir ji piktai suburzgė ant Spaiko. Spaikui tai buvo nė motais. Tada įsikišau aš. Spaikas kibo man į ausį, tačiau šeimininkė greitai įvedė Spaiką į voljerą, kad mes nesusipjautume. Man skaudėjo ausį, tačiau Lota buvo mano. Mano meilė- MANO. Nors tarp mūsų su Spaiku prabėgo juoda katė, tačiau Lota buvo mano... Mes ilgai žaidėme, ėjome kartu prašyti ėsti, dalinamos skanėstais. Buvo nuostabi diena. Bandžiau ir aš ant jos joti, tačiau ji suurzgė ir aš supratau, kad negalima. Tačiau diena ėjo vakarop ir kūminai turėjo išvažiuoti. Atsisveikinome su Lota. Aš atsisėdau ant laiptų ir žiūrėjau, į savo meilę tolstančią pilkoje mašinoje.

~Zipas (įsimylėjęs)