Pirmas

Aš jau didelis, man jau kažkur pusantrų metų, bet mano gimtadienio švęsti nelabai galime, nes niekas nežino, kada aš tiksliai gimiau, mano tėvelių irgi niekas niekada nematė... Tik prisimenu, kad kai mane parnešė dar mažutį, tašės kampelį pasislėpusį, labai lijo ir buvo jau šalta, tada aš labai verkiau, buvo paskutinis rudens mėnesis, taip jie sako. Bet dabar gyvenu jau gerai, nors ir esu siaubingai išdykęs ir keistuolis, bet savo geriausią draugę, kuri man kaip mama, labai myliu ir labai ją saugau nuo visų, kas tik nori ją paliesti, nes tik man tai daryti galima... Dabar miegu,tai čia, turbūt, sapnas?Neseniai buvau lauke ir man labai patiko nuo medžio šakos nulupinėti žievę, rytoj reiks baigti darbą:) Iki.