Tairos atsiradimas

Po Dzeiros mirties prisiekiau, kad niekada neturesiu jokio kito suns, ypac vokieciu aviganio, nes niekas negali uzimti jos vietos... Praejo keli men(apie 4), atsigavau, vis pagalvodavau apie kita suni, bet sventai tikejau-Dzeiros vietos niekas negali uzimt ir apskritai jos man niekas nepakeis... Karta vaikinas paklause ar noreciau kito suns... Atsakiau:"As turiu suni, Dzeira", jis:"O kito nenori?", as:"Dzeiros niekas nepakeis, be to bijau" . Uzteko tik prasitart, kad lyg ir noreciau, bet bijau... Vyko vakarelis, o vaikinas vis kazkur dingdavo, su kazkuo telefonu kalbedavo... Po eilinio dingimo atejes pasake:"Einam su manim, turiu tau staigmena...". Nuejom iki stoteles, ten stovejo masina. Atsidare durys ir pamaciau... Ant vidutinio amziaus vyruko keliu guli mazutis suniukas... Visa aptirpau, net pasisveikint uzmirsau, visokie jausmai vienu metu uzpludo-pirma dziaugsmas, po to baime... Vyrukas atsiprase, kad anksciau negalejo atvaziuot, issitrauke kruva popieriu ir juos rode mano vaikinui(tai buvo Tairos tevu dokumentai, diplomai), o as tik stovejau sustingusi ir i ta suniuka ziurejau-jis miegojo... Vyrukas apgeilestavo, kad patys negalejom atvaziuot, pamatyt Tairos tevu ir patys issirinkt suniuko...Vaikinas klause, kodel suniukai be dokumentu, vyrukas atsake, kad kaime aviganiuka su dokumentais parduot labai sunku, nes jie brangus, zmonem reikia dazniau sargu, ne parodiniu sunu, o is toliau zmones retai atvaziuoja-nes ir netoli ju pilna aviganiu veiseju... ne viska net girdejau, as tik spoksojau i sunyti ir norejau kuo greiciau paimt ji ant ranku... Pagaliau...padave... Tiesa sakant, Tairos kvapelis buvo ne koks:). Dar nusinesem suniukas i vakareli, parodem, bet niekam nedavem i rankas-pavydejau, norejau pirma atsidziaugt=) Parsinesiau namo, ismaudziau(nors buvo dar per maza maudynems, bet kitos iseities nebuvo-kvapelis kaip reikiant riete nosi...). ismaudziusi susivyniojau ja i ranksluosti ir laikiau tol, kol isdziuvo, bijojau, kad jei paleisiu, persals ir numirs...Maudynes jai visai patiko, kadangi kai ismaudziau, laikiau ja rankose, Tairutei buvo silta ir ji greitai uzmigo...Tokia buvo jos pirma diena pas mane=)