Muštynės...

Tai buvo graži vasaros diena, kai šeimininkė buvo mane su drauge (jaunesiąja šeimininke) atvežusi į sodą pas savo senelę. Iš nedidelio rąsto buvo padarytas suoliukas. Ant jo sėdėjo mano draugė, o aš buvau pririštas prie to suolelio, kad nepabėgčiau pas didelį piktą šunį. Gulėjau ant minkštos pagalvėlės, kai staiga atėjo jis...
Mano draugė leido mums pasilabinti, nes galvojo, kad gal susidraugausim. Bet kai užuodžiau jo bjaurų kvapą, iš pasibjaurėjimo suurzgiau... Tada jis bandė siekti mano pakarpos ir parodyti man - kas čia šeimininkas. Senelė pradėjo jį vyti laikraščiu, vėliau atsinešė sūrio, kad nuviliotų Kurtą (toks užpuoliko vardas), bet ir aš jo užsinorėjau, taigi planas "B" nepavyko.
Triukšmą išgirdusi sodo kaimynė atlėkė pažiūrėti kas dedasi. Ji šaukė Kurtą savo pusėn, jis atkreipė dėmesį ir trumpam nusigręžė. Tuo tarpu senelė pasiėme mane ant rankų ir priglaudė prie krūtinės, bet dičkis vėl atsigrežė ir pradėjo draskyti uodegą. Aš drebėjau. Draugė klykė.
Senelė pamačiusi, kad šuva pasiekia mane, iškėlė virš galvos ir nunešė į sodo namelį.
Tada įvyko stebuklas! Atvažiavo šeimininkė! Ji pasirodo atvažiavo šiaip pažiūrėti kaip sekas!
Ji suvyniojo mane į rankšluostį, pasodino į mašiną ir nuvežė į vetarinarijos kliniką... Traumos: įdrėskimas šalia akies, smarkios, gilios įkandimo žaizdos prie uodegos (kai išleido namo, per jas buvo nutiesta plona žarnelė), įdrėskimai ant letenų ir dar įkąsta buvo šeimininkes senelei, kuri mane gelbėjo.
O mano draugei buvo didelis ir skaudus šokas... Manė, kad ji dėl visko kalta, nors aš viską pradėjau...
Nevisai prie temos, bet dar kartu su mumis laukiamąjame laukė senas šuo su senu šeimininku. Jis paklausė šeimininkės kas atsitiko man, o ji paklausė jo... Jo šunytis kriokia, sakė kad jo plaučiai pilni vandens taigi jis atvežė savo keturkojį užmigdyti. Liūdna buvo dėl jo.
Bet dabar aš sveikas kaip ridikas ir išprotėjęs ;)