Mano pasivaikščiojimas

O taip... Guliu ant sofos ir girdžiu, kaip šeimininkė atsidarė spintos duris... Gal kažkur eis? Taip. Ji rengiasi. Gal ir mane vesis? Tikriausiai. Ar man bėgti pas ją ir džiaugsmingai trintis prie kojų, ar tingiai gulėti ir laukti kada mane pakvies? Ech... Neištveriu ir rąžydamasi bei vizgindama uodega sukuosi prie jos kojų. Taaaip, aš eisiu pasivaikščioti! Nedelsiant nutipenu prie durų ir laukiu,kada ant mano kaklo atsidurs pavadėlis.
Pagaliau aš kieme. Oi kaip šilta. Ir kur tu mane vesies? Gerai, jei nori galim eiti ir ten. Ooo... Ir ką gi aš matau!? Šitas šuo man patinka. Privesk arčiau. Ačiū! Taaip. Mes apsiuostėm ir aš pasiruošus eit toliau. Palauk. Netempk taip. Man reikia čia pasisukioti. Na gerai, eime. Oj oj kaip karšta... Gal eime į pavėsį? Ne? Palauk, man dar reikia čia... Ir čia... Ir dar prie to medžio būtinai turiu nulėkti. Ačiū už supratingumą. Ei ei ei.. Kas ten po mašina tupi? Au au au!! Pasileidžiu bėgti, bet šiaip ne taip mane sulaiko. Jaučiu pasišiaušusius nugaros plaukus... Tu man ten nebetupėsi, Kurią nors dieną tau bus...! Pamatysi. Tik nebelipk į medį kaip praeitą kartą, supratai?! Palieku ją tupėti. Tegu žino kas čia karaliauja. Bet... aš jau norėčiau į namus. Aš pavargau ir noriu gerti. Gerai?
Laiptinėje aš sustoju, laukiu kol man nusegs pavadėlį. Nusegė ir aš pirma bėgu laiptais aukštyn. Dar pasižvalgau pro laiptinės langą. Oi kaip mes aukštai!
Namuose lekiu prie vandens. Et, koks jis vis dėl to skanus. Nieko tokio, kad tiek jo prisitaškė į šalis... Dabar eisiu nusnausti. Bet nežinau kur... Ant lovos? Gal ant sofos? Gal ant grindų... Ant grindų!? Oi ne... Geriau susirangysiu ant fotelio... Ech koks tas gyvenimas...