Kaip Tobis "surado" mus...:)

Kuo toliau tuo daugiau tokių istorijų kaip ši galime perskaityti internete ar išgirsti iš pažįstamų. Dėja daugelis iš jų baigiasi tragiškai ar bent jau netaip kaip norėtume...
...Po daugelio metų svajonių apie šuniuką supratau,kad jo dar neturėsiu,vėliau gal,bet ne dabar.
Ir tada pasirodė jis. :)
Vieną vasaros nakty mama išgirdo,kad kažkas išmetė šiukšles į konteinery. Normalu,o tai!!! Šiukšles išmetė,nieko nuostabaus..Tik dėja po kelių minučių ji išgirdo,kad lauke cypia šuniukas,priėjus prie lango,kieme nieko nepamatė,kol nepažiūrėjo į konteinery..Ten trypčiojo tas mažas padarėlis. Nepajutome kaip nusileidome į apačią ir pagriebėme tą šunyti. Jis buvo murzinas ir labai įšsigandęs,ieškojo šiltos vietelės,glaudėsi prie kojų. Supratom,kad negalim jo palikti vieno lauke..... Parsinešėm į vidų......Davėm pienuko....Ryte numaudėm ir pamatėm koks jis iš tikrųjų gražus,be tos šiukšlių smarvės ir įsigėrusio į kailiuką purvo...
Nuaras jo priimti negalėjo,nebuvo vietų.. Taigi nusprendėm jį palaikyti keletą dienų ir surasti šeimininkus....
Keletas dienų virto,keletu mėnesių...Kai jį pamilom jau negalėjom niekam atiduoti,jis tapo mūsų šeimos nariu,kuris iki šiol mus džiugina,pasitinka vizgindamas uodega kai grįžtam iš mokyklos ir darbo. :)
2mėnesių Tobuką tą naktį įdėjo į šiukšlių maišą,kaip kokią šiukšlę ir išmetė į konteinery...Laimei,kad jis liko gyvas ir sveikas.. :) Tik baisu,kad žmonės sugeba šitaip nežmoniškai elgtis...