Prisigalvoja visokių nesąmonių, o aš turiu kentėti...

Sveiki, draugai ir priešai,
be jokių užuolankų, be jokių ilgų įžangų noriu pasiguosti – ir kuo greičiau. Ogi žinote, kaip jau kuris laikas tas padaras išsidirbinėja su manimi? Tai tikras pasityčiojimas, taip, pa-si-ty-čio-ji-mas iš šuns, tai yra manęs. Na, sakykit, kokia prasmė paprastam, niekuo neypatingam, nieko rimto gyvenime neveikiančiam šuniui yra nusilenkti? O verstis? O šliaužioti? O duoti penkis, labas, rodyti „atia“? O paimti, nešioti ir padėti daiktą? O gulėti ant nugaros? O vinguriuoti tarp kojų? O atidaryti duris? O kam nors nunešti siuntinį, pavyzdžiui, laikraštį? O nunešti savo žaislą į vietą? Ir visa tai daryti pagal komandą? Ir va taip kasdien? Siaubas, ar ne?
Kartais pradedu galvoti, kad mane nori parduoti į cirką. Agnė sako, kad tai sugalvojo, kadangi vakarai tamsėja, nespėjam visko apeiti, o mane kažkaip išlieti reikia... Kadangi abi atstovaujame šizofrenikų agentūrą TykšuPyšku ir esam etatinės tinginės, paprastai sėdėjimai ar greta mūsų netenkina, o rimtiems mokslams, tokiems kaip nusikaltėlio sulaikymas ar pėdsekystė, neturime pašaukimo... Taip ir išėjo, kad įvertinus abiejų galimybes ir į dantis įsikandus šūkį, skelbiantį, jog mokytis niekada nevėlu, pradėjome daryti visokias nesąmones ir nesąmonėles.
Aišku, neslėpsiu, smagu. Iš pradžių abi kiek skeptiškai žiūrėjom į šį reikalą, tikrai – juk tokie užsiėmimai, atrodo, yra tik žaidimai. Nieko rimto taip sakant. O va dabar man jau neberūpi, ar Toji Anoji pavargusi, ar ne, neįdomu, kas vaikšto po kiemą ir ko nori tas kaimyno šuo, nenoriu į mišką, nenoriu eiti pasivaikščioti, visada veržiuosi į sodą, kur ir darome tuos visus keistus dalykus. Mokomės abi, matom, kad kažkada pridirbom klaidų... bet viskas eina tik į gerą, man labai smagu, kad ir kas čia bebūtų, ar cirkas, ar dar koks velnias - tai labai tinka mano būdui.
He, toks greitas, trumpas ir skaudžiai smagus mano pasakojimas. Geros nakties, sapnuokit laukines kates ir skraidančius ežius.
Tora
p.s. žadėjo, jei būsiu gera, ir duris atsirakinti išmokint
p.p.s. daugiau vaizdzialų, kaip visada, ten kitur: http://agiesha.blogas.lt/prisigalvoja-visokiu-nesamoniu-o-as-turiu-kenteti-792.html