Sveikstam

Na, atrodo, viskas baigės geriau, negu tikėjaus. Tiesa, laiko dar nedaug prabėgo ir abi naktys nelabai smagios, bet šiandien savijauta geresnė negu vakar, ir jau ežiukas truputį dantyse palaikytas buvo, ir į lauką vis noriau einama, ir netgi porą kartų sulota :) Tiek, kad šuo negali pasisakyt, kiek ir kur skauda, tad savijautą tenka spėti iš snukio formos, laikysenos ir netgi kvėpavimo. Kai būna labai blogai, pradeda laižytis letenas, meškiuką, mane arba mano paltą, ant kurio dėl tam tikrų subjektyvių priežasčių dabar guli.
Taigi dėkui visiems palaikiusiems ir palaikantiems, stafai labai stiprūs ir kantrūs šunys, dabar tik lauksim, kol vėl susitvarkys kanopėlės ir galėsim eiti į bent apytikrį žygį.