Trumpai drūtai apie šėrimą, arba tradicinės šeimininkų bėdos

"Šuniui puikiausiai tinka prekybos centruose parduodami pašarai"

Neretai tie gaminiai būna labiau skirti šeimininkui (graži pakuotė, įdomios formos, spalvoti gabaliukai, tuo pačiu – kvapikliai ir dažikliai, mėsos pakaitalai). Ekonominės klasės ėdalai nekokybiški, pagaminti iš pigiausių žaliavų, paprastai liekančių nuo žmonių maisto pramonės. Juos prastai pasisavina organizmas. Sudėtinės dalys ekonominiuose ėdaluose neretai būna keičiamos pagal jų paklausą rinkoje. Nuolat tokiu ėdalu šeriamas šuo blogai auga, netinkamai formuojasi, atsiranda odos, skeleto pažeidimų, gali pasikeisti elgesys. Tokių ėdalų pagrindas – kukurūzai, kviečiai, o kokybiškesnių – mėsa. Ekonominės klasės ėdalų etiketėse aprašyta sudėtis dažnai irgi būna neaiški, tuo tarpu kai geresnio ėdalo augintojai stengiasi viską smulkmeniškai aprašyti. Pigesnių ėdalų šuniui pašert reikia didesnio kiekio, tad iš tiesų taupus šeimininkas ėdalui išleidžia panašią ar net didesnę kainą, o jei tenka gydyti alergijas ar virškinimo sutrikimus, tikrai pasitvirtina posakis, jog „taupus moka du kartus“.



"Kokį sauso ėdalo kiekį reikia duoti šuniui?"

Skirtingų rūšių ėdalo duodama skirtingais kiekiais, jie būna užrašyti arba ant pakuotės, arba gamintojo puslapyje. Be to, pašaro kiekis priklauso nuo šuns individualių savybių, fizinio aktyvumo, amžiaus, sveikatos būklės, kiek gyvūną veikia stresas, aplinkos sąlygų...


"Naudinga šunį šerti ne tik sausu ėdalu, bet duoti ir mėsos, ir kitų produktų"

Ėdant mėsą ir jos produktus, išskiriamos didžiausio rūgštingumo skrandžio sultys, o grūdus – silpniausio, jų sekrecija vyksta ilgiau. Maišant natūralius ir „dirbtinius“ produktus, įvairių organų išskiriamų sulčių, fermentų keikis, trukmė, eiliškumas skiriasi, viskas „susimala“ ir taip prasideda virškinimo problemos. Juk daug kas pastebi, kad staigus perėjimas nuo vieno šėrimo režimo prie kito sukelia virškinimo sutrikimus. Neretai net to paties gamintojo, bet skirtingų rūšių ėdalo pakeitimas gali pridaryti bėdų. Šunį reikia šerti kuriuo nors vienu pasirinktu maitinimo būdu, o ne juos kaitalioti.


"Kuo daugiau ėdale baltymų, kalcio ir fosforo, tuo geriau"

Klaidinga nuomonė. 1 kg suaugusio šuns kūno masės reikia 4,5 h baltymų, 264 mg kalcio ir 220 mg fosforo, šuniukams – 9 g baltymų, 528 mg kalcio ir 440 mg fosforo. Be to, organizmas nesugebės pasinaudoti kalciu, jei nebus fosforo – svarbu jų santykis. Bet kokios medžiagos turi būti duodamas reikiamas kiekis, nes blogai ir tai, kas per daug, ir tai, ko per mažai. Pvz., jei šuniukas gaus pernelyg didelius kalcio kiekius, viskas gali baigtis tuo, kad pradės lipt sąnarių ligos, sutriks kaulinio audinio formavimasis, pablogės imunitetas ir pan. be to, per daug kalcio blogina virškinimą (jei maiste per daug mineralinių medžiagų, šuniui pučia pilvą, sumažėja fosforo, geležies, cinko, vario rezorbcija), o fosforo – sukelia inkstų ligas. Didelis baltymų kiekis dažniausiai iššaukia alergijas – baltymingesnis ėdalas tinka ne šunims, o katėms.


"Kaulai – puikus maistas"

Kaulai nėra maistas, jų negalima duoti alkanam šuniui ar kaip pagrindinį patiekalą. Kaulai duodami po šėrimo. Netinka lengvai skylantys, virti, kepti kaulai. Jei šuo šeriamas sausu ėdalu, prieš duodant jam kaulų, vertėtų gerai pagalvoti - geriau įsigyti kramtalų.


"Kasdien šunį šerti košėmis – naudinga

Košės atsirado senais gerais lagerių laikais, kai šunis reikėdavo pigiai ir kaloringai pašerti, o jie, vargšiukai, gyvendavo labai neilgai – iki 4 metų. Košė užkemša skrandį – trumpalaikiui sotumui sukelti ji labai tinkama, tačiau iš jos šuo negaus daug naudingų ir reikalingų medžiagų. Jau greičiau jam vidurius pradės pūsti. Šunų seilių liaukos negamina angliavandenius skaidančių fermentų, virškinimas vyksta „giliau“ – štai kasa išskiria amiliazę. Jei šuo gaus pernelyg daug angliavandeningo maisto, šis organas gali i „pervargti“. Kepenys tokiu ėdalu irgi nesidžiaugia – angliavandenius jos verčia glikogenu ir savyje kaupia jo atsargas. Po kurio laiko jos vis sunkiau ir sunkiau gali atlikti savo pirmines funkcijas (pvz., kraujo priežiūra). Jei košė maišoma su taukais (kad būtų sočiau), jos ląstelės virsta riebalų ląstelėmis (šio proceso galutinis produktas – negyvas šuo).


"Sveika šuniui duoti sugraužti morką ar obuolį"

„Čielos“ daržovės šuns virškinimo traktas nesudoros ir toks maitinimas visiškai neduos jokios naudos – nebent dantis nuvalys. Norint, kad šuniukas bent kažką pasisavintų iš augalų, reikia juos smulkinti, trinti.


"Ką daryti, jei mano šuo nenori ėsti?"

Pirmiausia - http://dresuraklp.lt/page60.php
Jei tikrai neveikia, lieka arba skanesnio ėdalo pirkimas (dabar gaminama ir specialių ėdalų nevalgiems šunims), arba kaloringesnio (kad mažas jo kiekis būtų naudingas), arba skaninti.


Savišvietai paskaitykite šį bei tą iš šių nuorodų. Kiekvienu žodžiu tikėti, aišku, nereikia, bet nuomonei susiformuoti užteks.
http://dresuraklp.lt/page30.php
http://www.terjeruklubas.lt/biblioteka/kas-suns-dubenelyje/
http://www.super-retriveriai.lt/nuo-iki/maitinimas/raw/
http://www.super-retriveriai.lt/nuo-iki/maitinimas/
http://retriveriai.lt/?p=1332
http://www.super-retriveriai.lt/nuo-iki/maitinimas/papildai/
http://www.gsd-lithuania.com/LT/Activity/Sveikata/Skrandis.htm
http://www.gsd-lithuania.com/LT/Activity/Sveikata/Kaulai.htm
http://gsd-lithuania.com/smf/index.php?PHPSESSID=29b266ce3799884bba17757030a007e6&topic=650.0
http://gsd-
http://gsd-lithuania.com/smf/index.php?board=5.0
http://agiesha.blogas.lt/plesrunai-ar-visaedziai-363.html
http://agiesha.blogas.lt/komercinis-sunu-maistas-sausiakai-0html-236.html
http://agiesha.blogas.lt/kas-gali-nunuodyti-suni-212.html
http://agiesha.blogas.lt/raw-ir-barf-211.html
http://agiesha.blogas.lt/trumpas-pasakojimas-apie-sunu-maista-pagristas-daktaro-m-goldstein-mintimis-207.html