Šansas, nes tai jo šansas gyventi

O gi būna ir taip, eini vieną dieną ir žiūri guli ką tik gimęs šuniukas ant asfalto.. Netoli Nemuno upės, todėl greičiausiai jų buvo visas maišas neštas į Nemuną, tačiau vienas mažutėlis iškrito.. Tik rastą jį iškart atnešė man į namus, gavau išties DAUG adrenalino, nes laikyti rankose LEDINĮ, KĄ TIK GIMUSĮ, KLYKIANTĮ šuniuką menkas malonumas. Na, o dabar geresnės naujienos. Džiaugiuosi, kad tarp mano draugų yra veterinarė, veisėjai, kurie man vis skambino, ramino, iš kurių sėmiausi patirties ir žinių. Pirma naktis buvo sunkiausia ir kritinė, buvo labai mažai šansų, bet kartu mes tikėjome. Tą patį vakarą šis mažylis pavadintas Šansu, tikriausiai niekam nekils abejonių kodėl.. Mudu su Šansu jau įveikėme nemažai bemiegių naktų ir šiandien Šansui jau savaitė! Labai tuo džiaugiuosi ir tikiuosi, kad taip puikiai mums seksis ir toliau.