Akistata su kiaunėmis

Taigi, vakar buvo sunki diena. Buvome pas šeimininkės senelio brolio žmoną Aldoną (brolio vardas Gintas). Gintas išvykęs į Norvegiją. O mano draugė 5 metė kalytė Musė sunkiai serga. Aldona pasiskundė kad kiaunjės pjauna jos vištas ir vagia kiaušinius. Taigi paprašė kad mane pririštų, aš nieko nesupratusi puoliau į paniką. Ėmiau, loti, cypti vos neverkiau nes mane pririš pirmą kartą. Buvau baisiausiai išsigandusi ir nenorėjau į lauką. Musė negalėjo man viso to paaiškinti nes aš jos neklausiau. Šeimininkė liepė man nebijoti. Ji sakė kad grandinė tai tas pats kas mano virvė o pririšimas prie būdos yra tas pats kas mane dieną pririšti prie medžio kad neušpulčiau kaimynų. Aš nurimau ir supratau - tai nieko baisaus. Nakčiau buvau palikta, šeimininkė negalėjo sudėti akių ir vis dirstčiojo pro langą. Ir pamačiau kažkokį padarą einant link vištidės. Ėmiau garsiai loti. Tas padaraus kad surėkė ir prie manęs dar trys tokios pat forįmos padarai. Ėmiau loti, ir kai tik jie prisiartindavo kandau. Keturiesė išlėkė neatsisukdami. Aš nurimau, ir stengiausi neužmigti ir saugoti. Bet užlūžau. Girdėjau kaip šeimininkė pro langą juokėsi. Ji žinojo - man nieko nenutiks, aš drąsi mažylė ir visada apsaugosiu kiekvieno gyvybę, jei tik reiks. Mane gyrė. Bet mane kankino baimė ar tie padarai negrįžo kol aš miegojau. Aldona patikrino vištidę. Tokia pati kokią paliko. Lyg akmuo nuo širdies nusirito. Labai džiaugiausi, ir visada kai tik nuvyksiu pas Aldoną siūlysiuos į Musės pareigas. Ir akivaizdžiai prašysiu svečių būdos. Netikit? Patikėkit aš tikrą Drąsuolė iš DIDŽIOSIOS raidės.