Netikėta dovana

Sveiki, čia Tyra, jei nepažystat.Mano atsiradimas buvo netikėta dovana šeimininkams.


Pavasaris.Balandžio mėnuo. Jurbarkas skleidžia medžių lapus ir brandina pumpurus. Sėja. Mano šeimininkės gimtadienis. Atvažiavo jos seneliai. Ir pasakė: Juratyt važiuojam pas dovaną. Šeimininkė nusijuokė ir įlipoį automobilį. Važiavo lyg miesto galo, atsidūrė pas Aldoną (apie kūrią jau pasakojau), ta verkia iš džiaugsmo ''pepė šuniukų atsivedė,Pepė šuniukų atsivedė''. Pepė tai mano mamytė. Tėvelis nežinomas, atėjo kažką padarė ir taip ir nepasirodė. Aš buvau labiausiai padūkus ir susivėlus.Šeimininkė: Kaip norėčiau šuns, tik pažiūrėt atvažiavom ani? Seneliai: Juratyt, kū nusišneki, imk tau patinkantį šūvą i važiuojam. Šeimininkė ilgai į mus žiūrėjo, paglostė mamytę ir paėmė mane ant rankų. Mamytė norėjo mane atimti, tačiau Aldona ją sudrausmino: Pepyt, čia tavo mažytė rado namus, džiaukis, neliūdėk.Mamytė nurimo. Ir truputuką verkdama mane palydėjo ir rižiūrėjo sesutes ir broliukus. Šeimininkės mama žiūrėjo kaip mašoina atrieda link kiemo. Šeimininkė išlipo išsišiepusi ir sušuko: Mam,tėt,broliai žiūrėkit mūsų netikėta dovana. Tėtis atsakė: Puiku pirkt nebereiks, iš kur gavot? Šeimininkė: Iš Tetos Aldutės, Pepė mažyliu atvedė pasaulin. Šeimininkai galvojo vardą man, šeimininkė pasakė: Iš t raidės reik. Galvojo galvojo. Šeimininkės brolis Mantas sušuko: Tankas. Šeimininkė: Mantai, čia mergaitė. Šeimininkės brolis Dominykas sako: Tamutė. visi: Neee... Šeimininkei toptelėjo kažkas galvon: Tyr, tyr, tyr. TYRA. Tinka? Visi: tavo šūva tai tinka. Visi laimingi mylavo naują šeimos narę - netikėtą dovaną - mane - TYRĄ.