Pavadėlis

Atsiprašau, pirmąjame BLOG'e aš neprisistačiau..Tiesiog pamiršau :) Aš vardu Ūla, esu vokiečių aviganė :) Ir man dabar jau beveik 2,5 mėn. Esu vis dar maža, nors "mamytei" atrodo, kad jau paaugau ir po truputį ateinu į protą. Žodžiu baigiu išaugt iš vaikiško amžiaus..Ir dar žinoma jai atrodo, kad esu subrendusi kažkokiam šniūrui, kurį man dabar nuolat deda kai veda mane į lauką. Nesuprantu, kam jis man reikalingas? Aš ir be jo puikiai jaučiausi! Savaitgalį "mamytė ir "tėvelis" mane atsivežė prie kažkokio didelio pastato. Išlipo, o man liepė laukt jų mašinoj. Užtrenkė duris ir nuėjo. Į tą didelį pastatą manęs nesivedė :((
Belaukdama jų, atsiguliau prisnūsti, pagalvojau: " Vistiek greit neateis.." Tik spėjau užmerkti akis, o jie jau mašiną rakina. Prabudau. Žiūriu, kažkas "mamytės" rankose. Parsinešė iš to didelio pastato šniūrą kažkokį. Kas čia? - pagalvojau. O "mamytė" su "tėtuku" vis kalba: " Reik pratint, segsim pavadėlį, susitvarkyt nebemožna.." Hm..pakraipiau ausim ir priguliau, atsidusau..Pamaniau: " Tas daiktas turbūt ne man, gal duos Grantui (mano draugui šinšilai) narve žaist. " Ir kol važiavom į parką buvau rami.
Bet vos tik įvažiavom į parką, "tėvelis" ištraukė tą šniūrą ir man jį uždėjo :((( Nu kas čia dabar? Nesupratau? Juk nieko blogo nepadariau!!! :(( Nuliūdau, susiraukiau..
" Mamytė" griebt už to šniūro ir veda mane, o "tėvelis" girdžiu kalba: " Nu va, nebepabėgsi, apribojom tavo laisvę..". O "mamytė" pritaria: "Reik pratint, nes jau nebemožna susitvarkyt.." Einu galvą nuleidus, susiraukus, pikta. O taip tas šniūras nervuoja, o taip norisi jį nuplėšt nuo savęs..Einu ir spyriojuos, fu kaip nepatogu. Ir vis gi - koks tas šniūras bjaurus.
Negera "mamytė" ir negeras "tėvelis" Kam man tą šniūrą parnešė iš to didelio pastato? Nesuprantu. Juk niekuo nebuvau nusikaltus. Tą dieną buvau gera.
O vistiek iš to didelio pastato parnešė, tą šniūrą, "mamytės" vadinamą PAVADĖLĮ...:((