Rotveileris su meile

http://www.rottweil.puslapiai.lt

Rotveileris: su meile…
Su romėnų legionais – Europos užkariauti!
Rotveileriai - viena seniausių šunų veislių pasaulyje. Jų kilmės istorija siekia romėnų laikus, kai rotveileriai buvo gyvulių varovai ir sargai. Varginami karščių bei speigų, jie keliavo per Alpes su romėnų kariuomene, prižiūrėdami ir varydami galvijų bandas. Jie buvo armijos maitintojai, nes saugojo bandą nuo plėšrių laukinių žvėrių bei gyvulių vagių. Prireikus, su kariais stodavo į mūšį. Šių šunų paskirtis buvo daugialypė. Ilgesniam laikui romėnai įsikūrė netoli dabartinio Viurtenbergo, Nekaro upės pakrantėse. Jų pastatyta Rotveilio gyvenvietė „padovanojo“ vardą šunų veislei. Romėnų atsigabenti šunys susikryžmino su vietiniais šunimis, ir gan greit jų palikuonys tapo populiarūs. Rotveileriai ir toliau darbavosi varovais bei sargais, pakeisdavo arklius - traukė vežimaičius, gabeno produktus į muges. Iškilus grėsmei, narsiai gynė šeimininkus bei jų turtą. Tuomet jiems prilipo Rotveilio mėsininkų šunų (Metzgerhund) vardas. Mėsininkai veisė juos dėl puikių darbinių savybių bei akivaizdžios naudos, kas ypač būdinga visai vokiečių kinologijai (prisiminkite vokiečių aviganių, dobermanų, taksų, kurtsharų ir kt. šunų paskirtį). Kadangi Viurtenbergas buvo komercijos centras, į jį suplaukdavo šimtai prekybininkų, o drauge ir įvairiausio plauko sukčių bei plėšikų. Išlikę pasakojimai, kaip mėsininkai ir kiti prekijai pinigus parišdavo rotveileriams pakaklėje, o patys užplūsdavo Viurtenbergo smukles.
Kai dvidešimtojo amžiaus pradžioje Vokietijos policijai prireikė daugiau tarnybinių šunų, rotveileriai, juos išbandžius, buvo tarp labiausiai šiai tarnybai tinkamų. Austrijoje ir dabar jie darbuojasi kartu su tvarkos sergėtojais. Rotveilerių turi ir Lietuvos policija bei kitos tarnybos.

Pirmieji aprašymai, klubai, parodos
Pirmasis rotveileris aprašytas 1882 metais, tačiau kinologai standartą tobulino ne kartą. Standartą nupiešė dailininkas Albertas Kullas. Be abejo, to meto rotveileriai mažai kuo priminė dabartinius šios veislės šunis.
1907 metais Heidelberge įkurtas Vokietijos rotveilerių mylėtojų klubas, po kelerių metų atsirado Pietų Vokietijos rotveilerių mėgėjų klubas, vėliau – Tarptautinis rotveilerių klubas. Šiuo metu efektyviausiai dirba ADRK (Allgemeiner Deutscher Rottweiler Klub), įkurtas 1921 m. rugpjūčio 14 d. Šis klubas siekia, kad būtų veisiami tik sveiki, stabilios psichikos, puikaus kūno sudėjimo bei išsaugoję darbines savybes rotveileriai. Kasmetinės ADRK parodos sutraukia rotveilerių mylėtojus iš viso pasaulio.
Mūsų krašte
Pirmasis rotveileris, apie kurį žinoma, į Lietuvą atvežtas 1976 metais. Tai buvo Kei Kara Kobra, kurią Rusijoje įsigijo V.Vatolinas. Pirmieji rimtai užsiėmė rotveilerių veisimu druskininkiečiai Pleckevičiai. Kalytę TEDI jie įsigijo Tuloje. Pleckevičiai vežė savo kales kergti pas geriausius Vokietijos rotveilerius, o ir patys laikė puikių patinų: anglų išvestą BORGVAALE PRINZ OF DARKNESS bei FLACH DU ROYAUME DES NEIGES iš Prancūzijos. Veislynas „Iš Rojaus slėnio” išveisė Zambo iš Rojaus slėnio (geriausias 2003 m. Italijos rotveilerių reproduktorius), Kimba iš Rojaus slėnio, PUMA iš Rojaus slėnio ir kt. Mūsų krašte būta ir dabar netrūksta perspektyvių rotveilerių. Tai pasakytina apie CHANI iš Pavilnio (sav. R.Kazlauskaitė), kuri padarė didelę įtaką Lietuvos rotveilerių genetiniam fondui. Jos dėka veislyne „PUMA” gimė daug puikių šuniukų. Tarp jų - perspektyvus reproduktorius, daugelį metų laimėjęs geriausio Lietuvos rotveilerio vardą, nugalėjęs ne vienoje Lietuvos bei užsienio parodose, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Baltarusijos ir tarptautinio šunų grožio čempionas TIKAS PUMA (veisėja ir sav. R.Kazlauskaitė). Išskirtinio eksterjero, puikus reproduktorius ODIN PUMA (veis. R.Kazlauskaitė, sav. A.Navickas). 1993 m. įkurtas Lietuvos rotveilerių klubas (LRK).
Ar lengva būti rotveileriu?
Rotveileris – solidus šuo. Kvaili fokusai, nevykę dresūros eksperimentai su šiuo šunimi neleistini. Grėsminga rotveilerio išvaizda kartais sužavi žmones, norinčius turėti „keturkojį ginklą“. Toks požiūris pridaro bėdos. Ir dar, šeimininkai kartais jau iš pusmetinio rotveilerio tikisi sargumo, tačiau jis yra vėlyvos brandos šuo (susiformuoja 2-3 metų). Rotveilerio noras saugoti savo šeimininką ir namus yra įgimtas, todėl perdėtas šios savybės skatinimas, ypač kai šuo jaunas, gali jį padaryti sunkiai valdomą. Nuo mažų dienų taisyklingai auklėjamas rotveileris yra švelnus, draugiškas, paklusnus ir ištikimas šeimos šuo, kuriam nesvetimos ir vaikų auklės pareigos. Rotveileriai sutaria ir su kitais naminiais gyvūnais bei šunimis, nepaisant, kad šios veislės patinams būdingas noras dominuoti. Rotveileris tinka tiek aktyvų gyvenimo būdą propaguojantiems, tiek ramesnės natūros žmonėms. Jis puikiai prisitaiko. Tai šuo, mėgstantis fizinę bei protinę veiklą, todėl gana lengvai dresuojamas. Dresūros pamokas pavertę įdomiu užsiėmimu, išugdysite patikimą ir lengvai valdomą augintinį. Tai ir kompanionas, ir šeimos draugas, ir tarnybinis, ir darbinis šuo.
Rotveilerio standartas
Rotveileris yra didesnis nei vidutinio ūgio, kresnas, masyvokas, ne ilgakojis ir ne trumpakojis. Jo taisyklingas, tvirtas ir galingas kūno sudėjimas liudija apie didelę jėgą, ištvermę bei judrumą. Ramus, geraširdis žvilgsnis, į aplinką reaguoja labai atidžiai.
Rotveilerio elgesį lemia įgimtos ir įgytos fizinės bei psichinės savybės. Jis draugiškas, taikus, paklusnus, ištikimas, atidus, myli vaikus. Temperamentas bei judėjimo ir veiklos poreikiai – vidutiniai. Nepageidautinų veiksnių atžvilgiu jis tvirtas, bebaimis ir ramus. Būdamas neįtarus, vidutinio staigumo ir pasitinkintis savimi, į aplinką jis reaguoja ramiai: lūkuriuoja, stebi. Iškilus pavojui, tuoj pat tampa kovingas, sargus. Pavojui praėjus, kovingumas greit silpsta. Rotveileris prisirišęs prie savo namų ir kiemo, jis gali apginti, turi gerą uoslę, tačiau ryškių medžioklės aistrų neturi.
Patino aukštis ties ketera – 61-68 cm, kalės – 56-63 cm. Patino svoris apie 50 kg, kalės – 42 kg.
Galva vidutinio ilgio, kaukolė ties ausimis plati; kaktos linija, žiūrint iš šono, lengvai išgaubta. Pakaušio gumburas gerai išsivystęs, nestipriai išsišovęs. Viršutinis ir apatinis žandikauliai tvirti ir platūs. Perėjimas nuo kaktos iki snukio ir antakių lankai – ryškūs. Galvos oda prigludusi, susidomėjusiam šuniui ant kaktos susimeta nedidelių raukšlių.
Lūpų kraštai juodi, prigludę; kampai – uždari. Dantenos kuo tamsesnės (šviesėja šuniui senstant).
Nosies nugarėlė tiesi, plataus pagrindo, vos vos siaurėjanti; nosies galiukas platokas, šnervės didelės ir juodos. Akys vidutinio dydžio, migdoliškos, tamsiai rudos, vokai prigludę. Ausys vidutinio dydžio, nukabusios, trikampės, toli viena nuo kitos, aukštu pagrindu. Gerai laikomos prigludę prie skruostų ausys vizualiai platina galvą. Dantys tvirti, visas kompletas (42), sankanda žirkliška.
Kaklas tvirtas, netrumpas, raumeningas, sprandas truputį išlenktas, sausas, be nuokarų ir nuodribų.
Nugara tiesi, tvirta, įtempta; juosmuo trumpas, tvirtas ir gilus.
Strėnos plačios, vidutinio ilgio, apvalokos.
Krūtinė ovali, plati, didelė, išsivysčiusi priekinė dalis, šonkauliai išgaubti.
Pilvas neįtraukats, šonai neįdubę.
Uodega ilga. Natūralios būsenos - tarsi pratęsia viršutinę nugaros liniją, ramybės būsenos – nuleista. Susijaudinus, gali būti iškelta į viršų, bet nesuriesta ir negulinti ant nugaros. Galima ir trumpai nukirpta uodega - palikti vienas arba du slanksteliai.
Priekinės galūnės. Pečiai ilgi, prigludę prie liemens (ne per stipriai). Dilbiai tvirti, raumeningi. Riešai lengvai spyruokliuojantys, tvirti, nestatūs. Letenos apskritos, pirštai išgaubti ir suglausti. Padai kieti, nagai trumpi, juodi it tvirti. Priekinės galūnės, žiūrint iš priekio, tiesios ir platokai pastatytos. Dilbiai, žiūrint iš šono, tiesūs. Mentės pasviros (45°). Mentė su petikauliu sudaro 115° kampą.
Užpakalinės galūnės. Šlaunys ilgokos, plačios ir raumeningos. Blauzdos ilgos, tvirtos, raumeningos, gyslotos iki kulno sąnario. Užpakalinės letenos kiek ilgesnės už priekines, suglaustais, išgaubtais ir tvirtais pirštais, penktieji pirštai pašalinti. Užpakalinės galūnės, žiūrint iš užpakalio, tiesios, nesiauros; žiūrint iš šono, neturi būti tiesios. Laisvai stovint, šlaunikaulis su dubens kaulu, šlaunikaulis su blauzdikauliu ir blauzdikaulis su riešu sudaro bukus kampus. Dubens kaulas pasviręs 20-30° kampu.
Kailį sudaro dengiamieji plaukai ir pavilnė. Dengiamieji plaukai vidutinio ilgio, kieti, stori ir prigludę, slepiantys pavilnę. Ant užpakalinių galūnių plaukai kiek ilgesni. Juodos spalvos su ryškiu skruostų, snukio, pasmakrės, kaklo apatinės dalies, krūtinės, galūnių, virš akių ir pauodegio rausvoku įrūdžiu.
Judesiai. Rotveileris bėga risčia. Nugara tvirta, beveik nejuda. Judesiai harmoningi, galingi ir nevaržomi, žingsnis platus.
Diskvalifikacinės ydos. Ryškūs priešingos lyties požymiai. Bailumas, piktumas. Per didelis nepatiklumas, nervingumas. Akių ligos (entropija, ektropija); geltonos arba skirtingų spalvų akys, perkanda, nesankanda, ne visi dantys. Nors vienos sėklidės nebuvimas. Ilgi ir banguoti plaukai, netipiška rotveileriui kailio spalva.