Ančių medžioklė

Išaušo puikus rytas. Šeimininkas sakė, kad šiandien važiuosim į ančių medžioklę. Visiems aišku, kad laikos - ne ančių medžioklėi, todėl dar nei kart nebuvau ančių medžioklėje. Bebrų ir visokių kitokių gyvių medžioklės daug sykių, bet tokioje - niekad.
Dažniausiai šeimininko palydovas medžioklėse buvo jo sūnus, tačiau šiandien į mašiną įsilipo jo dukra. Bus linksma! Dar važiuojant sunerimau. Nemėgstu važiuoti mašina. Taip supa. Man patinka tik tai, kad viskas nuo mūsų bėga Mes tooookie baisūs. Visi mūsų bijo. RRRR! Pagaliau visi nustojo bėgti. Pamačiau, kad mes miškelyje. Šeimininkas paleido mane. Šalia toookia kalytė. Ech... Įsimylėjau iš pirmo žvilgsnio. Rodos aš jai irgi patikau.Aš toooks kietas :). Princesei (kalytės vardas) švelniai tarstelėjau, kad ji tikra princesė. Aš tooooks romantiškas :D.
Pradžioje ėjome per Graužynę. Nežinantiems pasakysiu, kad tai tokia vieta, kur daug bebrų urvų, daug kanalų, labai sunku eiti. Šeimininkė pametė mano antsnukį. VALIO!!! DAUGIAU JOKIŲ ANTSNUKIŲ!!!
Pirmasis šūvis. Kadangi aš bijau šūvių, pasislėpiau po mašina. Princesė niekinamai į mane pasižiūrėjo ir pasakė:
- Koks iš tavęs medžioklinis šuo?
Ir nubėgo. Aš toooks apgailėtinas.
Medžioklė beveik baigėsi, saulė leidžiasi. Visi išplaukėme su valtimis pasiimti nušautų ančių. Princesė rinko antis lyg patrakusi... O aš, būdamas laika nieko nemokėjau. Teko rausti iš gėdos. Mano šeimininkas rado leisgyvę antį. Leido man ją sudraskyti. Žinoma mažylei neleido žiūrėti kai tai darysiu. Per žiauru.
Vakare grįžome namo. Susidraugavau su Princese. Kadangi ji buvo taip pat laika, pažadėjo kitą vadą padovanoti man.
Grįžtant vos pastovėjau ant kojų. Buvau tooooks pavargęs. Kai mane įleido į voljerą, griuvau miegoti net nepaėdęs.

~Spaikas