Pirmoji medžioklė

Vakar šeimininkė nei žodžiu neužsiminė apie tokias linksmybes. Vos patekėjus saulei, aš, mano šeimininkė bei jos tėtis išvažiavome nauju automobiliu. Kiek supratau- į ančių medžioklę. Šeimininkė sakė, kad aš jau pasirengęs, nes mokėjau atnešti kamuoliuką, kitus daiktus, bei buvau paklusnus. Atvažiavom į kažkokią keistą vietą. Šalia vanduo, krūmynai. Greit pasigirdo kažkokie bumbsėjimai. Šiek tiek išsigandau, bet pamatęs, kad tie bumbsėjimai man nieko nedaro, pradėjau nekreipti dėmesio. Pakėliau galvą į dangų. Pasigirdo bumbsėjimas (t.y. šūvis) ir antis krito žemyn į vandenį. Po dar keleto šūvių, šeimininkės tėtis pripūtė kažką guminio. Bandžiau kąsti, tačiau šeimininkė sudrausmino. Daugiau taip nebedariau. Mes įlipome į ją. Šeimininkė pasakė, kad tai valtis. Su ja nuplaukėme iki ežero vidurio. Tada man parodė į antį ir liepė atnešti. Aš nesupratau komandos. Tada šeimininkė užsimovė bridkelnes ir nubrido iki anties. Aš žinoma sekiau paskui ją. Šeimininkė parodė į antį. Aš ją paėmiau. Kartu parėjome į valtį. Šeimininkė paglostė, davė skanėstą. Supratau, kad gerai darau. Priplaukėme prie kitos anties. Šeimininkė jau nelipo iš valties. Tik parodė į antį. Aš iššokau ir atnešiau. Šeimininkė labai džiaugėsi, davė porą skanėstų, glostė. Jos tėtis taip pat be galo džiaugėsi. Eglės tėčio draugas buvo taip pat su šunimi. Tik jo šuo niekaip jo neklausė, taigi jo šuo ir jis su pavydų žvelgė į mane. Aš be galo džiaugiausi :).
Grįžome namo. Nusimaudėme ir pavargę griuvome į lovą. Savo pirmosios medžioklės niekada nepamiršiu.

~Zipas