Sekmadienio ypatumai arba jaučiat PAVASARĮ?!

Žmonės rytas, keliaaaaamės! Sekmadienis sakai? Nūū ir? 5 valanda - pats tas pasivaikščiojimui po balas ar pusnis - koks skirtumas. Sakai nesikelsi? Gerai, kaip nori... Mano nosis šalta šalta, kaip jeigu ją bakstelsiu... čia? O jeigu čia? O jeigu dar palosiu? Heh, puiku, keliaujam į lauką...
Šeimininkai nusprendė, kad išprotėjau. Rimtai, sakė jeigu dar kartą pabandysiu visus išversti penktą valandą ryte - nebegausiu valgyti. Tegu tik pabando, ne jie vieni moka ant stalo užsilipti...
Diena prasidėjo kaip diena - pelkės, sniegas, stingdantis šaltis, kaimynystėje visu balsu plyšaujantys kiemsargiai ir ant laiptų bebaigianti užmigti šeimininkė. Sakot nieko gero čia? Patikėkit, kaip linksma, kai ji bando mane sugauti ir nutempti į vonią, o aš šmurkšt po pusnimi ir trauk kaip nori! Heh, o kažkas sakė, kad šunys neturi humoro jausmo...
Už savo išsidirbinėjimus teko atsėdėti po stalu penkiolika minučių, kol visi vėl kietai įmigo. Tada patyliukais patyliukais vėl nusigavau į šeimininkės lovą. Būtumėt išgirdę, kaip ji cypė, kai visas visai visai šlapias palindau po šilta pūkine antklode. Velniop antklodes - pavasaris - pabudome ir kelkimės!
Šeimininkei šiandien sunki diena. Galvą skauda, burna džiūsta - o man kas iš to? Rytinė kava?! VELNIOP JĄ! Pavasaris... Heh, kavos puodelis jau ant žemės, o aš bėgu pasislėpsiu... Kuriam laikui.
Linksmybės prasideda, sniegas po truputį tirpsta. Ar būna kas geriau?