O kas suspėja suskaičiuot???

Žiema. Mano širdis ir siela atsigauna snaigių sūkuryje. Tu, Mukuti – nelabai džiaugiesi langus paišančiu šaltuku ir kartais pakaleni dantimis, kai reikia eiti pasivaikščiot. Kai išeiname, tu lyg iš naujo atrandi pasaulį ir strakalioji, lyg mažas dar 2 mėnesių neturintis šunelis. O tau jau ne du ir ne trys mėnesiai, o jau ir visi 4 su trupinėliu. Oh, kaip greitai bėga laikas. Norėčiau kada sustoti ir pasijausti tik paprasta dulkele, bet nėra kada. Nėra laiko. Nėra laiko... Ryte, ar tai žiema ar ruduo, išeidama į mokyklą sutinku šį žvilgsnį. Tą žvilgsnį pajus ne bet kas. Žvilgsnis „Ar būtina, ar tau tikrai būtina išeiti???“. Oi, sunku atsilaikyt, bet ką gi... O mes augam, augam, augam ir laiko nespėjam skaičiuot... O kas suspėja suskaičiuot???