Senokai jau nieko jums nerašiau

Visų pirma, visus sveikinu su artėjančiu pavasariu ir praėjusiomis Užgavėnėmis. Senokai jau nieko jums nerašiau, taigi nusprendžiau šiek tiek papasakoti apie mano Mukioko gyvenimą. Mukiui šiandien jau septyni mėnesiai ir keturios dienos, taigi džiaugiuosi, kad toks didelis užaugo be jokių nelaimių ar traumų... Tfu tfu tfu... Tvarką savo jau visur įvedęs ir po kiemą dabar palaidas šmirinėja. Matau pro langą. Pavasarį jau ruošimės į agility ir dresūra. Labai laukiu, vis pavadėlius apžiūrinėju, lyg dresūrai jau mačiau tinkamą – 15 m. ilgio...Daugia viskas lyg daugiau ir po senovei, bet labai negerą žinią šiandien ryte sužinojau. Mano kaimynės šuniuką Tukutį kažkoks vyras užmušė. Tai mano Tobio vaikystės draugelis, visas pievas kartu išlakstė ir visus pagriovius išniukštinėjo abu kartu savo mažom mielom noselėm... Štai Tobio jau nebėra ir Tukis išėjo... Kaimynei irgi labai graudu, nes tą šuniuką dovanų iš savo dukros buvo gavusi ir nuo mažens auginusi kaip savo vaiką. Ateinu, verkia atsisėdus prie stalo, o aš ją suprantu. Pati Tobio netekus savaitę ašaras upeliais liejau.