Atleisk.. Už viską.. ;((

Gal iš pradžių reikėtų pradėti nuo to kodėl taip įvyko.. Bet tam nėra jėgų.. Tai paskutiniai tau ištarti žodžiai "atleisk". Tu juos išgirdai ir išėjai.. Išėjai ten, kur šilta ir ramu.. Ten kur matysi mane iš toli.. Ten kur prisiminsi mane.. Atleisk už tai, kad melavau tau... Kad sakiau, kad liksim amžinai... Tai netiesa.. Tu mane palikai.. Aš viena tam šaltam, tamsiam rūke.. Tavęs nėra... Atleisk už tai, kad sakiau jog nėra blogų žmonių... Jų yra. Jų yra visur.. Prašau ir atleisk už tai, kad sakiau, kad gyvenimas nuostabus.. Jis buvo nuostabus iki šios minutės... Tai tik viena minutė, bet tavęs nėra... Kiek prisiminimų, džiaugsmo ašarų ir tų valandų kai aš juokiausi..
Aš girdžiu kaip daužosi mano juoda širdis.. Ji suskilus, šalta.. Bet ji dar plaka.. Tavoji širdis pilna skausmo.. Ji sustojo... Sustojo neatsisveikinusi su manim.. Aš mačiau tave.. Tą momentą kai skausmingos adatos dūris pakeitė tavo gyvenimą.. Aš mačiau tavo džiaugsmo akis.. Jos po truputi blėso.. Iš didelio šuns tapai mažu bejėgiu šunyčiu.. Tu žiūrėjai į mane, tik į mane.. Mano širdis apšalo. Tu suklumpi ir pargriūni, bet turi dar jėgų man lyžtelėti ranką.. Ir tavęs nebėra.. Aš tau nepasakiau "ate". Aš tau nieko nepasakiau.. Aš suklumpu ir apkabinu tave.. Iš pašonės man pasako šaltus it ledas žodžius " neliesk to šuns, juk jis sirgo". Na ir kas jis mano šuo, Mano, MANO ŠUO. Aš tik prašau vieno ATLEISK MAN..
Šis skaudus laiškas rašytas mano mylimam Milui.. Kuris išėjo ir paliko mane vieną.. Ačiū tau už viską.
2012 06 15