Pagalvokim... Pasvajokim...

Pagalvokim... Pasvajokim... Vertinkim tai ką turim... Mieli šunų augintojai, juk neįsivaizduojate savo gyvenimo be mielų, amsinčių ir lojančių draugelių ??? Sakysit žinoma ne, tos akys snukutis ir tas žvilgsnis, kurį galime suprasti tik mes... Kas kiekvieną rytą pasitinka jus pirmas??? Žinoma šuo, nesvarbu, ar jūs piktas ar linksmas, jis nusišypsos akimis jums ir pakvies pažaisti... Jam nesvarbu, ar jūs turtingas, ar vargšas... Draugas gali jus palikti pačioje kėbliausioje situacijoje - šuo niekada, jis liks ištikimas jums iki paskutinio savo atodusio, iki paskutinio širdies dūžio... Tikriausiai ne vienas esate matę filmą ''Hatciko. Šuns istorija''... Jis buvo toks ištikimas savajam šeimininkui, kad paskui aštuonerius metus jo laukė... Laukė... Laukė... Ir būtų laukęs dar 100 metų, jei ne gyvenimas, kuris tiksi lyg uždelsta laiko bomba... Augintinį auginti labai smagu, bet kai jis, miršta, jūsų širdis miršta kartu... Kai jis iškeliauja ten, iš kur niekas negrįžta, kartu iškeliaujate ir jūs... Mano gyvenimas apsivertė, kai netekau Tobiuko, JIS buvo tas, su kuriuo norėjau dalintis savo širdimi pusiau... Bet gyvenimas žiaurus... Kiekvienam gyvenimas kai ką duoda, bet kai ką ir atima.... Su Tobiuku planavau, kaip gyvensim toliau, bet štai ta nelemta avarija, ir jo nebėra... Šiandien mėnuo, kaip jo nebėra, pasiilgau jo, tų akių, kurios sakydavo myliu, tikiu... Dėl tų akių, padaryčiau viską, net paukočiau savo gyvybę... Tai gi branginkit tai ką turit, nesvarbu, ar tai mišrūnas, ar grynaveislis šuo, atsiminkit, kad jis jūsų ir yra jums brangiausias...