VILTIS

kol buvau jaunas manes nepaleido is ranku zaide gloste prieme i lova po kiek metu tapau ramesnis nebetiek norejau zaisti bet vistiek mano meile neikiek neisbleso buvau tas pats suo bet seimininkai pasikeite daznai mane uzmirzdavo izguidavo is kambario kol viena diena visai jiems nusibodau ir mane ispyre per duris uzmirse visas tas akimirkas kurios man reiske labai daug mano sirdis plyso nusliukinau pabrukes uodega salta dregna gatve kaltindamas save gal as kaltas gal as ka padariau bet tuo paciu save taeisinau aciu dievui mane rado senyva moteriske ir nuvede i prieglauda ten mane imurde i salta betonini narva ir paliko. man pro akis slinko prisiminimai meile ir tuo paciu nepykanta seimininkam aplink mane buvo jauni sunyceI mano likimo draugai bet as suviltimi laukiau kad mane kas paimtu i Siltus meiles pilnus namus deja nesuluakiau mane uzmigde o dabar noriu paklausti uz ka? ka as padariau?
dabar paziurekit i savo suny ir prieglaudoje esancio suns akis ar jos skiriasi?jos zvelgia su viltimi islikti

man suo ira geriausias draugas jis niekada neisduoda niekada nepalieka kai nebuna draugu visada padeda gal jis nemoka sneketi bet daug ka pasako savo meile