Spindulėlis

Namai.
Ir štai eilinė diena, kai aš prabundu nuo tavo šlapios nosytės. Aš tokia užsimiegojus, kad net nesugebu nieko pasakyt. Aš ištiesiu ranką, o tu ją pauostai. Lyg sakydamas "Labas rytas". Tu vis vaikštai iš vieno kamario į kitą ir lauki kada gi ta tinginė atsikels. Po valandėlės kitos Karolina jau apsirengus (pagaliau!!) ateina pas tave. Tu šokinėji iš laimės užspaudęs ausytes.
Laukas.
Bėgam, bėgam greičiau! Žalia žolė.. Paukščiai ir saulė! Mes visi kartu bėgam tolyn, o veidą tik glosto švelnus vėjas. Tu ir vėl kažką uostai, o aš sėdžiu ant žolės, pasukus veidą į saulę. Tu guli visai šalia ir kartais pasižiūri į mane. Kartu mes jaučiamės saugūs.
Upė ir visa kita, kas mums patinka.
Tu bėgi kuo greičiau į vandenį. Braidyti per upę tau visada patikdavo, nes plaukti tolyn tu neišdrįsdavai. Aš metu pagalį, o tu skubi man jį atnešti. Kartais aš numetu per toli, bet tu nepyksti.. Bandai įveikti tą vandens baimę ir plauki paskui.
Eidami namo, mes niekada negrįštame tuo pačiu keliu, kuriuo atėjome. Kodėl? Nežinau.. Galbūt nežiūrint į tai kokie mes būname pavargę, mums vistiek norisi pasivaikščioti ilgiau.
Tu.
Aš taip tave myliu ir saugau. Visalaik prižiūriu, kad tu nepabėgtum, nes tau labai patinka viską uostytį ir sekioti. Aš niekada tavęs neatsisakyčiau.. Nesvarbu koks tu kartais būni nepaklūsnus ir piktas.. Tu juk toks esi ir aš negaliu nieko pakeist. Juk aš išsirinkau tave, Bili.
Mano spindulėli...