Poodinės erkės

demodex sake yra.

Basyte rašė:
>Paklausk ,ju va kokiu yra http://www.dsuo.lt/index.php?lang=LT&sid=70

Paklausk ,ju va kokiu yra http://www.dsuo.lt/index.php?lang=LT&sid=70

Na ,kad nepasake kokia butent.

Basyte rašė:
>O kokia erke konkreciai nustate?Sarkoptoze bjauriai gydosi

O kokia erke konkreciai nustate?Sarkoptoze bjauriai gydosi

Demodekozė - parazitinė šunų odos liga, kuriai būdingas didesnis negu normalus Demodex canis erkių skaičius. Jo didėjimą sąlygoja imuninės sistemos nepakankamumas bei genetinės šuns savybės.

Demodex canis erkutės yra normalios šunų odos mikrofaunos dalis, labai maži jų kiekiai aptinkami daugumos šunų odoje. Tačiau šunų, sergančių demodekoze, oda palanki erkių dauginimuisi ir augimui. Visas erkių vystymosi ciklas praeina odoje, todėl paplitęs populiarus “poodinės erkutės” pavadinimas neatitinka tikrovės. Demodex canis erkės parazituoja plaukų folikuluose ir rečiau riebalinėse liaukose, kur minta ląstelėmis, epidermio likučiais, riebalais.

Tiriant odos skutmenas galima rasti 4 vystymosi stadijų erkes: kiaušinėlius, lervutes, nimfas ir suaugusias erkes. Visų stadijų erkes galima rasti limfmazgiuose, žarnyno sienelėse, kepenyse, inkstuose, blužnyje, plaučiuose, išmatose ir šlapime. Tačiau pastaruosiuose dviejuose randamos tik degeneruotos ir negyvos erkės, patekusios į šias vietas su krauju ir limfa.

Šuniukai erkutėmis užsikrečia žindymo metu pirmomis gyvenimo dienomis. Erkės buvo rastos jau 16 val. amžiaus šuniukų plaukų folikuluose. Pirmiausia jos aptinkamos snukio srityje.

Įvairūs bandymai užkrėsti sveikus šunis jiems sušeriant erkes, suleidžiant jas į pilvo ertmę, trachėją, įtrinant į odą ar laikant sergančius šunis su sveikais, buvo nesėkmingi. Šuniukai, gimę Cezario pjūvio pagalba ir laikyti atskirai nuo kalės, neturėjo erkučių - gimdoje neužsikrečiama. Niekada nepavyko rasti erkučių gimus negyviems šuniukams.

Ilgaplaukiai koli, afganų kurtai, vokiečių aviganiai, kokerspanieliai, iš trumpaplaukių - amerikiečių Stafordšyro terjerai, pitbulterjerai, dobermanai, dalmatinai, dogai, anglų buldogai, prancūzų buldogai, taksai, bokseriai, pointeriai, šarpėjai turi polinkį demodekozei. Neserga Meksikos ir Kinijos plikieji šunys. Beveik niekada šia liga neserga ir pudeliai. Pastebėta, kad grynakraujai šunys serga žymiai dažniau negu mišrūnai.

Iki šiol nėra tiksliai išaiškinta, kodėl vieni šunys suserga demodekoze, o kiti ne. Manoma, kad svarbiausia - paveldimumas. Pašalydami iš veislynų šunis, persirgusius demodekoze, veisėjai žymiai sumažindavo po to atvestų šuniukų sergamumą. Dėl to Amerikos veterinarijos dermatologų sąjunga rekomenduoja nenaudoti persirgusių demodekoze šunų veisimui. Kita teorija aiškina demodekozės vystymosi pradžią imuninės sistemos sutrikimais, pavyzdžiui, ilgą laiką gydomi imunitetą slopinančiais preparatais šunys susirgdavo demodekoze.

Kailio kokybė, riebalinių liaukų aktyvumas, biotino trūkumas, lytis, prastas šėrimas neturi įtakos demodekozės vystymuisi.

Pagal klinikinius ligos požymius yra išskiriamos lokalizuota (vietinė) ir generalizuota (išplitusi) demodekozės formos. Lokalizuota demodekozė pasireiškia vienu ar keletu mažų, apvalių ar ovalo formos, paraudusių, pleiskanojančių, dažniausiai nesimetriškų išplikusių židinių, atsiradusių ant snukio ar kojų Dažniausiai serga 3-6 mėnesių šuniukai. Ši demodekozės forma nesunkiai pagydoma, tačiau apie 10 procentų ligonių išsivysto generalizuota forma.

Generalizuota demodekozė apima didesnius kūno plotus, ypač galvą ir kojas. Ligos eiga labai priklauso nuo šuns amžiaus. Vyresniems kaip 5 metų šunims pasveikti sunkoka. Labai dažnai kartu su generalizuota demodekoze diagnozuojami piktybiniai augliai bei įvairios vidaus ligos. Reikia manyti, kad šuo pakenčia erkutes tol, kol dėl kitų ligų nenusilpsta imuninė sistema ir erkės pradeda nesulaikomai daugintis. Sergant generalizuota demodekoze dažnai išsivysto antrinė odos bakterinė infekcija (pyoderma), kuri labai apsunkina gydymą.

Sunkiausiai gydomas demodekozinis pododermatitas, pažeidžiantis visų keturių galūnių tarpupirščius, pirštus, pėdas. Sergantis šia liga šuo sunkiai vaikšto, jam reikalinga išskirtinė priežiūra.

Demodekozę diagnozuoti gali tik veterinarijos gydytojas, atlikęs odos skutmenų mikroskopinį tyrimą. Skutmenos turi būti imamos giliai, su krauju ir iš keleto vietų. Šarpėjams dėl jų odos ypatybių demodekozės diagnozei gali prireikti atlikti odos biopsijos tyrimą. Suradus skutmenose didelius visų vystymosi stadijų erkių kiekius diagnozuojama demodekozė. Būtina atlikti ir kitus laboratorinius tyrimus.

Demodekozei gydyti Lietuvoje neįregistruotas nei vienas preparatas (JAV ir Kanadoje gydoma Mitabanu). Todėl veterinarai, gydydami sergančius šunis, paprastai perspėja savininkus apie neprognozuojamą ligos baigtį. Vartojant išorinius preparatus, labai svarbu šunį nukirpti - pagerinti kontaktą su pažeista oda. Nebūtina atskirti sergančius šunis nuo sveikų ar dezinfekuoti. Demodex canis nepavojingos žmogui, katėms ar kitiems gyvūnams.

Pastebėta, kad persirgę demodekoze šunys kartais suserga kitomis infekcinėmis ligomis, netgi jei buvo nuo jų skiepyti. Rekomenduojama persirgusius demodekoze šunis pakartotinai skiepyti nuo virusinių ligų (ypač nuo maro). Dėl polinkio paveldėti šią ligą rekomenduojama persirgusius šunis sterilizuoti.

Straipsnis Vet. Mindaugo Milčiaus


Taip pat susidūrusių su šia liga galite rasti
http://www.bone.lt/diskusijos/apie-viska/demodeksas-id767/,offset.40


Išties ši liga gana sunkiai gydoma, ir dažnai atsinaujinanti. Sveikatos jums.