Kaip pripratinti būti vienai

Pasiėmėme 3 mėn kalytę iš prieglaudos. Pirmas dvi dienas naujuose namuose ji nebuvo viena, po to ją palikdavome 6-8 val vieną. iš pradžių ji tik painkšdavo, pridarydavo ant kilimo, bet už tai nebuvo barta, tiesiog įsigijome palučių ir problema buvo išspresta. Tačiau kas dien ji vis prisigalvodavo ko naujo : pasiimdavo ne vietoj padėtus daigtus, lodavo, kol galiausiai pradėjo kaukti, šokinėti, atsidarinėti duris ir suversti kambarius į kuriuos durys paprastai būna uždaromos ( t.y miegamasis, šuo miega savo guolyje virtuvėje) naktim kuo puikiausiai miega, tačiau dieną prasideda siautimas. Stengiames nuvarginti ne tik fiziškai, tačiau ir protiškai (nors dar ažytė bet labai imli dresūrai. Jau moka sedėti, gulėti ir duoti labas. Komunikuoja su kitais šunimis, daug laiko praleidžiame šunų aikštelėje, jog ji išsidūktu tiek su žmogumi tiek su šunimis), palikti kokį skanėstą, visada būna pavalgius. Bandėm apsirengti ir išeidinėti tik minutei ar penkiom, vėliau šunį pagirti, tačiau net per 5 min ji sugebėdavo prisidirbti. Nežinom ką daryti, nuo lojimo bandėm ankaklį, ji nutyla, tačiau imasi dar didesnio siautimo (elekra ją tik dar labiau įaudrina o ne ramina), į narvą net nežiūri, net jeigu ten yra ėdalo. Nuvarginti ją puikiai pavyksta, tačiau jei esam namie šuo krenta ir miega, o jeigu išeiname - siaučia. Praėjo tik mėnuo, tačiau dėl nuolatinio šunks kaukimo ir lojimo gauname skundų ir nebežinom ką daryti?